Žinai, kai man buvo dešimt, o mano mažasis brolis vos trys, mūsų tėtis mus paliko. Įsimylėjo kitą moterį, gražesnę nei mūsų mama. Tėtis mums paliko butą, kurį dar iki tol buvo paėmęs su paskola. Kai tėvai buvo kartu, lankiau visai neblogą mokyklą, dalyvaudavau konkursuose, būreliuose, dar lankiau krepšinį. Bet, kai jie išsiskyrė, viskas apsivertė aukštyn kojom. Mama buvo priversta dirbti dviejuose darbuose vienu metu.
Dirbo valytoja, o paskui bėgdavo slaugyti sunkiai sergančios moters. Negalėjau toliau lankyti seno gimnazijos turėjau pereiti į kitą, arčiau namų. Turėjau mesti savo mylimą krepšinį, nes mama dažnai palikdavo mane su mažuoju broliu, kol pati dirbdavo. Viskas pasidarė visiškai kitaip. Baigiau mokyklą, įstojau į universitetą ir po to pradėjau dirbti. Žinai, atrodo, tarsi ta laiminga vaikystė kažkur dingo…
