2024 m. vasario 3 d.
Šiandien, kol ruošiau vakarienę tėčio atminimui, negalėjau nustoti galvoti apie savo brolio Gedimino keistą elgesį. Jis jau daugiau kaip penkiolika metų gyveno Vokietijoje, Vilniuje pasirodė tik per Kalėdas prieš penkerius metus ir dar sykį prieš pat karantiną. Dabar, praėjus devynioms dienoms nuo tėčio mirties, Gediminas netikėtai parvyko.
Jis atrodė labai susierzinęs, klausinėjo, kur kas padėta, braunėsi po visus tėvų namus ir netgi paviršutiniškai surengė patikrinimą. Virtuvėje mūsų šeimos draugė Nijolė stebėjosi, kad Gediminas taip ilgai nesirodė o juk visa ta laiką rūpinausi tėčiu ir mama praktiškai viena. Tačiau jis tikrai ne tam parvyko, kad atsisveikintų su tėčiu. Jis ieškojo kažko kito.
Negalėjau suprasti: tarsi maniau, kad bent jau dabar būsim vieningi bet Gediminas tikrino dokumentus, reikalavo raktų, sakė, kad jam priklauso viskas. Rodė visokius lapus, esą jau prieš dvidešimt metų tėvai jam užrašė turtą. Pradėjo ir mane dėl visko kaltinti: esą noriu užvaldyti namus, jam viską atimti. Nesugebėjau išlaikyti ašarų skubiai išėjau į kiemą, prisijungė ir Jolanta su kitais artimaisiais, visi apstulbę nuo Gedimino šaltumo.
Nepaisant įtampos, Gediminas pasiliko dar savaitę. Įdėjo visur naujas spynas, net ir langus apkalė grotomis prieš išvykdamas atgal į savo butą Berlyne, žmonos laukiamas. Gera savaitė ramybės, bet tada paskambino jo kaimynė iš Vokietijos paaiškėjo, kad Gediminas sunkiai serga. Jo sveikata sparčiai blogėjo, kaip kadaise ir tėčio. Jo žmona, pavargusi nuo rūpesčių, tiesiai pasiūlė jam grįžti namo į Lietuvą, manydama, kad nenori rūpintis sergančiu vyru.
Aš, nors ir jaučiu pyktį po Gedimino elgesio, negaliu būti abejinga. Jis vis tiek mano brolis ar galima palikti savo žmogų? O mano dukra Rūta bijo, kad per daug paaukosiu save dėl Gedimino ir neatrasime laiko nei mums, nei anūkams. Ji man tiesiai pasakė, kiek daug mums reiškia laikas kartu, ypač anūkėliams, kurie mane myli besąlygiškai.
Širdis plyšta iš vienos pusės gaila Gedimino, iš kitos suprantu Rūtos rūpestį. Nesibaigianti sumaištis galvoje: kas svarbiau, šeimos pareiga ar savo gyvenimas? Mintys nepalieka ramybėje: viskas, ko noriu išmintingai, lietuviškai rasti būdą nelikti neišduodant nei savęs, nei artimųjų.
