Šiandien, kai tvarkiausi namuose, man paskambino mano gera draugė Eglė. Ji nutraukė visus mano darbus, kviesdama užsukti į svečius jos gyvenime įvyko dideli pokyčiai. Vytautas, jos ilgametis draugas, ją paliko dėl kitos moters iš Kauno. Visiškai netikėtas posūkis, žinant, kokia sudėtinga buvo jų santykių dinamika. Mes greitai susirinkome Eglės bute, sėdėjome prie stalo, skanavome šviežiai keptą varškės pyragą, gurkšnojome arbatos ir, tarytum švęsdamos naują pradžią, kalbėjomės apie viską, kas spaudė širdį.
Vytautas buvo įtarus, pavydus ir nuolat reikalavo Eglės dėmesio. Jam dažnai neįtikdavo jos paruoštas maistas tada sugebėdavo net lėkštę mestelėti, jei ko nors netenkino. Jo nuotaikos kisdavo greitai, ir ne sykį teko kentėti ilgus tylos periodus, kai su Egle bendraudavo tik per trumpas frazes ar visiškai ignoruodavo ją.
Dabar, pagaliau ištrūkusi iš tokių toksiškų santykių, Eglė atvirai kalbėjo apie palengvėjimą, kurį jaučia. Vytautas net draudė jai bendrauti su senomis draugėmis, bijodamas, kad mus įtakos. Tačiau dabar Eglė džiaugėsi galinti laisvai susitikti ir atvirai dalintis mintimis. Mes kalbėjomės apie šaltą santykių klimatą, spaudimą, pavydo protrūkius kiekviena iš mūsų atpažinome bent dalelę savos patirties.
Tiksliai nežinojome, kaip Vytautas susirado savo naująją simpatiją, bet dažnai išeidavo iš namų, teisindamasis, jog eina į sporto salę. Svarstėme, ar jis toliau padės savo vaikams, o Eglė net svarstė, ar neverta būtų kreiptis į policiją, jei jis visiškai atsisakytų atlikti savo pareigų. Nusprendėme tą vakarą tiesiog pabūti kartu, išsikalbėti apie praeitį ir atverti kelią ateičiai kiekviena su savomis žaizdomis, bet šįkart jau stipresnės.
Praėjus mėnesiui, kai Vytautas netikėtai sugrįžo ir pasibeldė į duris, Eglė jį pasitiko šaltai, be jokių emocijų. Jam atrodė, kad Eglė apsidžiaugs jį pamačiusi, bet jos abejingumas jį pribloškė. Paklausė, ko gi moterims reikia, o Eglė tvirtai atsakė: Meilės ir pagarbos. Ji galiausiai sugebėjo rasti stiprybės savyje, suprato, kad neverta grįžti atgal, ir Vytautui nieko kito neliko, kaip tik nužvelgti ją nuostaba.
