Vienas mano bičiulis, vardu Antanas, visada svajojo patogiai gyventi kitų sąskaita. Jis labai stengėsi įtikti merginai iš turtingos šeimos. Aiškiai mačiau, kad jis jos nemylėjo, ir supratau, kad iš tokios santuokos nieko gero nebus. Vis tik jis tvirtai tikėjo, kad turtinga žmona atneš laimingą, be rūpesčių gyvenimą. Tuo gal būtų galima patikėti, jei ta mergina pati būtų mokėjusi užsidirbti. Paaiškėjo, kad jos šeima praturtėjo dėl jos mamos, kuri Vilniuje valdė kelias dideles parduotuves.
Bandžiau pasikalbėti su draugu:
Tikriausiai nesitiki, kad jie rems tinginį. Gerai yra būti savarankiškam ir turėti darbą. Na baik tu, juk mes greitai turėsim vaiką! Jie visiškai manimi pasitiki! džiaugėsi draugas.
Negalėjau jo suprasti. Tai neteisinga merginai. Vyras privalo dirbti ir pasirūpinti šeima.
Po kurio laiko kilo klausimas, kaip jiems sekasi. Paklausiau, kur jis dabar dirba. Pasirodo, nei jis, nei jo žmona nieko neveikia, visą dieną leidžia namie. Žaidžia kompiuteriu, žiūri televizorių ar miega. Juos maitina žmona mama. Net šiek tiek pavydėjau, nes Antanas pasiekė, ko norėjo.
Mano žmonos mama turtinga, mums niekada nereiks ieškotis darbo, didžiavosi Antanas, pasakodamas, koks laimingas gyvenimas.
Gal būtų ir dar ilgai taip gyvenęs, tačiau mamos versle prasidėjo problemos pajamos keliskart sumažėjo. Galiausiai mama buvo priversta pasiūlyti dukrai su žentu darbo vietas savo parduotuvėse.
Praėjo mėnuo nuo mūsų paskutinio susitikimo. Tada sulaukiau Antano skambučio susirūpinęs jis maldavo paskolinti penkis tūkstančius eurų dviem savaitėms.
Ieškau darbo, tikrai praeisiu pokalbį, gausiu avansą ir grąžinsiu skolą, dabar visai basas esu, liūdnai guodėsi draugas.
Štai taip baigėsi jo nerūpestingas gyvenimas. Nuo tada, tiek jis, tiek žmona pradėjo dirbti. Skolą atidavė. Štai ir visa istorija apie turtingą šeimą. Nereikia pasikliauti kitais reikia būti nepriklausomam ir pasikliauti savo jėgomis. Tik tada būsi užtikrintas ir laimingas.
