**Protingasis Tiomas**
Laima su mama pyko jau kelias dienas. Pavargusios, išsiskirstė po kampais, tylo, pūstasi viena ant kitos. Tačiau tik vienai nusiteikusi grįžus į pokalbį, kivirčas pradėdavosi iš pradžių.
„Su tavėm neįmanoma kalbėti! Nei vieno nesiklausai. Tik savo nuomonė tau rūpi. Ir juk tėvo taip pat negirdėjai. Štai jis ir pabėgo nuo tavęs“, šaukė Laima. Suprasdama, kad apie tėvą kalbėti neverta — tai žemas smūgis, — bet nebegalėjo sustabdyti savo pykčio.
„Vienatvėj gyventi negaliu be Martyno. Myliu jį. Norėjau išvykti taikiai, bet matau, nepasisei”Kai Laima su Martynu atvažiavo, rado mamą su tėvu sėdinčius virtuvėje, o prie kojų gulintį Tiomą, kuris šildė visus savo ištikimybės šiltumu.”
