Tavo mama išvyksta visam mėnesiui? Tada aš – pas savo, – žona jau stovėjo su lagaminu.
Aurelija turėjo planą. Paprastą, kaip vaikišką svajonę: atostogos su vyru prie jūros. Rokas pažadėjo – šiais metais tikrai vyksime. Bilietai nupirkti, viešbutis užsakytas, lagaminai beveik surinkti…
„Auryt, atleisk, – Rokas žiūrėjo į telefoną, nepakeldamas akių. – Darbe avarinių darbų. Viskas atšaukiama.“
Širdis suspaudė. Bet ne iš netikėtumo – iš įprasto nusivylimo. Per santuokos metus Aurelija jau buvo pripratusi: vyro planai svarbesni nei jos.
„Nieko, – prarijo įsidėmėjimą. – Tada bent jau namie pailsėsiu. Knygų paskaitysiu, balkone pasedėsiu.“
Pirmą kartą per daugelį metų – namuose tyla! Kavos be skubėjimo, mėgstamas detektyvas, vakaras ant balkono. Atrodė, kad likimas jai dovanoja.
Bet ryžtus, matyt, mėgo juodą humorą.
„Mama paskambino, – Rokas buvo patenkintas. – Ji atšaukė sanatoriją. Kam išleisti pinigus, jei tu namie ir laisva? O su manimi pasimatys.“
Danutė Kazimiera. Moteris su geležine valia ir įsitikinimu, jog visas pasaulis jai turi tarnauti.
„Mėnesį? – Aurelijos balsas sukrėtė.
„Na taip! Puiku, tiesa? – Rokas šypsojosi kaip vaikas, gavęs ledų.
O Aurelija staiga pamatė savo atostogas: dienos virtuvėje, begaliniai „atnešk-paduok“, uošvės įsakymai ir teisės į savo nuomonę nebuvimas savo namuose.
„Žinoma, puiku, – ji linktelėjo.“
Po trijų dienų Danutė Kazimiera įsiveržė į jų butą kaip tankas į okupuotą miestą.
„Aurelija, kodėl jūsų cukrus ne toje skardinėje? – pirmi žodžiai po „labas“.
„Mama, sėskis, – Rokas sukinėjosi aplink.
O Aurelija suprato: jos atostogos pavirs mėnesio trukmės oficiantės pamaina.
„Ar virti barščių? – Danutė Kazimiera įsikūrė kėdėje kaip soste. – Tik ne per rūgštų. Ir mėsa gerai išvirk.“
Aurelija tyliai išėjo į virtuvę.
### Naujos taisyklės
Danutė Kazimiera įsikūrė namuose kaip karvedys užimtoje teritorijoje. Prieš vak„Aurelija, nebereikia, aš pats viską sutvarkysiu, – Rokas pagaliau suprato, kaip svarbi jos laisvė ir atsiprašė už visus išgyventus neskoningumus.