Labai myliu savo sūnų ir nuo pat gimimo stengiausi jam duoti viską, kas geriausia.
Mano meilė sūnui yra be galo didelė nuo pat jo gimimo dariau viską, kad užtikrinčiau jam gražią vaikystę ir visas galimybes. Kartu su savo žmona tenkinome kiekvieną jo norą. Visada buvo aprengtas geriausiais rūbais, lankė įvairius mokamus būrelius, tačiau, nepaisant visko, ką turėjo, visada mus, jo tėvus, gerbė.
Dirbu dieną ir naktį, kad galėčiau aprūpinti sūnų, bet dėl to nesiskundžiu visada randu laiko jam, kai tik jam manęs prireikia.
Sūnus visada buvo puikus vaikas žinojau, kad anksčiau ar vėliau pradės domėtis merginomis. Mudu su žmona buvome tam pasiruošę. Ta diena atėjo gal net kiek per anksti, nei tikėjomės, bet mes jo draugę priėmėme išskėstomis rankomis. Vienintelis dalykas, kurio paprašėme, kad kartą ją atsivestų pas mus vakarienei. Sūnus nesupyko dėl prašymo, atvirkščiai pats pasiūlė kitą kartą ją pakviesti, kai matysis.
Žmonai ši idėja taip pat patiko. Tikėjomės, kad rinkosi gerą merginą, tačiau norėjome patys tuo įsitikinti juk jis dar gana jaunas.
Kai sūnus pristatė mums naująją merginą, likau priblokštas. Iš pradžių pasirodė labai miela mandagi ir draugiška. Tačiau, geriau ją pažinus, pamačiau, kad ji visai kitokia melagė ir apgavikė. Jos būdas buvo labai nemalonus, ir ji akivaizdžiai rūpinosi tik savimi.
Dirbu policijoje ir prisiminiau, kad ši mergina buvo įtariama finansinėmis apgaulėmis. Ji susipažindavo su vaikinais internetu, apsimesdavo našlaite, išprašydavo iš jų pinigų, o paskui užblokuodavo visur. Jos byla policijoje pilna apgautų vaikinų.
Viską išpasakojau savo sūnui, bet jis netikėjo. Pradėjo ant manęs rėkti, kad aš viską išsigalvojau specialiai norėdamas sugadinti jo laimę. Po to susikrovė daiktus ir išėjo pas savo draugę.
Nėra jokio ryšio su sūnumi jau mėnesį. Dabar vis galvoju galbūt suklydau, o gal ta mergina tikrai pasikeitė, arba kas nors kitas ją apkalbėjo?
Ką jūs darytumėte mano vietoje?
