Aš pasiūliau Mašai ir Natašai sandorį: jie grąžina man mano butus, o aš joms atiduodu jų dukras

Mano vardas Andrius. Po mamos mirties tėtis vedė kitą moterį, kuri turėjo dvi dukras.

Metai bėgo, užaugome. Tačiau tėtis netikėtai žuvo avarijoje.

Pamotė pasirodė esanti labai sąžininga moteris. Ji atidavė man butą.

Tas butas buvo tavo mamos palikimas. Dabar jis priklauso tau!

Vienintelis jos prašymas buvo: leisti jos dukroms gyventi mano bute, kol baigs studijas. O pati grįžo į gimtąjį kaimą. Sutikau.

Ieva ir Raminta buvo labai skirtingos, bet abi svajojo tik apie viena ištekėti už vyro su butu.

Ir taip prasidėjo mano auksinis gyvenimas. Ieva man kas rytą virė pusryčius, Raminta lygino marškinius. Abi visomis išgalėmis stengėsi man įtikti, pataikauti.

Praėjo kiek laiko, ir po dviejų mėnesių viena po kitos Ieva ir Raminta pagimdė po mano dukterį. Kai pamotė apie tai sužinojo, kėlė siaubingą skandalą. Tačiau nei Ieva, nei Raminta nenorėjo nė girdėti apie abortą jos nusprendė gimdyti.

Aš pasvėriau viską ir supratau mokėti trečdalį savo algos alimentams aštuoniolikai metų būtų per brangu, tad nusprendžiau imti paskolą ir naują butą.

Pasikeičiau savo butą į du mažus vieno kambario butukus. Pinigus, kurie liko, skyriau pradiniam įnašui naujam savo būstui Vilniuje.

Kiekvienai seseriai padovanojau po butuką, su sąlyga, kad jos atsisakys pretenzijų į alimentus. Ir kelerius metus gyvenau ramiai.

Bet po ketverių metų sulaukiau antstolių esą užaugusi milžiniška alimentų skola.

Nuėjau pas seseris aiškintis. Jos tik juokėsi man į akis. Pasirodo, tvarkė sutartis taip, kad butai dovanos, o ne sulyginti už alimentus.

Dabar likau be tėvų buto, tebemoku paskolą ir alimentus. Sunkiai sekasi.

Pamotė tik ploja rankomis:

Taip tau ir reikia! To nusipelnei!

Ieva ir Raminta uždraudė man matytis su dukterimis. Pradėjau skolintis pinigų, kad išmokėčiau skolas, ir kreipiausi į teismą dėl teisės matytis su vaikais. Laimėjau bylą.

Darbe rimtai pasikalbėjau su darbdaviu paprašiau didesnę algos dalį mokėti vokelyje. Taip beveik nemoku alimentų.

Savo dukras pasiimu kiekvieną penktadienį, sekmadienį grąžinu mamoms. Visuomet perku joms viską, ko nori. Vedžioju į įvairius užsiėmimus ir pramogas. Mamos nuolat šaukia ant manęs, kad lepinu jų vaikus.

Dar sumoku dviem vyrukams, kad rūpintųsi seserimis ir įtikintų, jog svetimi vaikai trukdo joms kurti šeimas.

Kartą, dalyvaujant vaiko teisių specialistei, pasiėmiau dukras iš pamotės namų pasakiau, kad mamos jų visai atsisakė. Padaviau pareiškimą dėl alimentų sau. Dabar dukros gyvena su manimi. Esu labai geras tėtis. Kai dukros mato savo mamytes, bėga pas mane ir stipriai apsikabina bijo, kad motinos jų neatims. Ne veltui joms skaitau lietuviškas pasakas apie piktas pamotes.

Kai Ieva ir Raminta suprato, kas įvyko, aš jau buvau vėl vedęs tik šįkart labai laimingai.

Pasiūliau seserims sandėrį: jos grąžins man butus, o aš jų dukras. Žinoma, sutiko.

Dabar gyvenu puikiai nuomoju abu butus ir jau visiškai atidaviau paskolą už savo jaukų butą Vilniuje.

Neišsipirkau apgautas gražiai atkeršijau įžūlioms seserims.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

5 + four =

Aš pasiūliau Mašai ir Natašai sandorį: jie grąžina man mano butus, o aš joms atiduodu jų dukras