Aš to nevalgysiu, susiraukusi tarė uošvė, žiūrėdama į lėkštę su panieka.
Kas čia toks? nosis suskubo Elzė, lyg ant stalo būtų padėta kibiras šiukšlių.
Bulvių troškinys, šypsodamasis paaiškino jos uošvienė Aistė. Ji nuėmė keraminės puodos dangtį ir išpylė karštą, spalvotą sultinį. Tikėjausi, kad pajusi skonį visi daržovės iš savo soduko.
Aš skirtumo nematau, užsimerkė uošvė. Bet laistyti daržoves, tai jau tikrai pasti”Gerai, Aistė, jei tokia miela, gal gali man pasakyti, kodėl tavo troškinys turi tą keistą žalios garstyčios skonį?” Elzė kąsčiojo lūpas, žvelgdama į snukinį verdantį puodą, o Aistė tik giliai atsiduso, žinodama, kad ši vakarienė vėl bus ilga.
