Buvo jau vėlus vakaras, tačiau dukra vis dar nebuvo grįžusi namo. Po valandos ji man paskambino apsiverkusi ir maldavo, kad ją išgelbėčiau iš tos vietos. Aš kartu su buvusiu vyru išvykome į nurodytą adresą.

Žinai, noriu să-ți povestesc ceva ce i s-a întâmplat fiicei mele Austėja când era în clasa de a dešimta. Într-o perioadă am început să pastebiu keistus jos elgesio pokyčius visai nebūdinga jai. Viskas prasidėjo tą dieną, kai ji labai vėlai grįžo iš mokyklos. Bandžiau jai paskambinti jokių atsakymų. Praėjo dar valanda pradedu rimtai nerimauti, susisiekiau su Austėjos klasės auklėtoja. Mokytoja sakė, kad Austėja išėjo iš mokyklos iškart po pamokų. Panika, mintys visokios sukosi galvoje.

Galiausiai Austėja pareina namo tik vėlai vakare. Pradėjau klausinėti: “Kodėl neatsiliepiai? Kur buvai?”. O ji man tik ranka mostelėjo “Mama, nepyk. Buvau mieste su draugais, telefonas nusėdo… Atsiprašau, kad neparašiau.” Nusivilko striukę, ir matu nauji brangūs auskarai, firminiai marškinėliai. Pradėjau klausti: Austėja, iš kur čia? O ji vėl “Draugas padovanojo.” “Koks draugas?” “Ai, mama… pavargau. Paprastai draugas, jo nepažįsti, kada nors pristatysiu.”

Ir nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris. Situacija man atrodė nelabai gera, bet nusprendžiau tą pokalbį atidėti iki ryto. Kitą rytą Austėja jau anksti išlėkė net nesupratau kaip. Akivaizdžiai vengė pokalbio. Tą dieną ji vėl vėlavo grįžt į namus, o telefonas vėl tyli. Jau vakaras, nerimas spaudžia krūtinę. Staiga skambina telefonas Austėja pravirkus: “Mama, prašau, pasiimk mane.” Greitai padiktavo adresą, pokalbis nutrūko.

Panika, drebantys pirštai, iškviečiu savo buvusį vyrą, nors santykiai nelabai geri bet situacija rimta. Jis su keliais draugais atvažiavo greitai, nuvykome tuo adresu. Ten mūrinis didelis namas, muzika eina per langus. Vyras su draugais įėjo, po kelių minučių išveda Austėją apsiašarojusią. Paaiškėjo, kad kažkoks vaikinas susipažino su ja prieš kelias dienas, dovanojo brangius daiktus, žadėjo lengvą uždarbį. Pakvietė į tą vakarėlį, kad papasakotų detaliau. Ten Austėja ir sužinojo kas iš tikrųjų siūloma visiškai nepadoru, jai tai visai nepatiko. Suprato, kokią klaidą padarė.

Tada paėmiau ją į glėbį, paglostau plaukus ir pasakiau: “Oi, Austėja, juk nemokamas sūris tik pelėkautuose būna.” Tikrai buvo pamoka visam gyvenimui.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

six + four =

Buvo jau vėlus vakaras, tačiau dukra vis dar nebuvo grįžusi namo. Po valandos ji man paskambino apsiverkusi ir maldavo, kad ją išgelbėčiau iš tos vietos. Aš kartu su buvusiu vyru išvykome į nurodytą adresą.