Uncategorized
032
— Eik šalin, bjaurus seni! — sušuko jį išvarydami iš viešbučio. Tik vėliau sužinojo, kas jis iš tiesų buvo — bet jau buvo per vėlu.
Eik iš čia, bjaurus seni! sušuko jam iš paskos, išvarydami iš viešbučio. Tik vėliau sužinojo, kas jis
Zibainis
Uncategorized
089
Kokia vaiką keturiasdešimt pirmųjų! – rėkė vyras ant Nastės. – Tavo amžiuj jau bobutėmis tampa. Nastė, nesikvailink. Vaikiškos knygos
“Kokia vaikas keturiasdešimt vienerių metų! rėkė ant Onos jos vyras. Tavo amžiuj jau bobutėmis tampa.
Zibainis
Uncategorized
048
„Pamatęs šunį gulinčią šalia sofos, jis puolė link jo. Jo akys užkliuvo ir už pamestų Natalijos pavadų.“
Vakarienė jau buvo beveik paruošta, kai pastebėjau šunį gulinčią prie suolo. Akys nuslydo ant diržo
Zibainis
Uncategorized
0301
Gali manyti viską, ką nori, bet nieko neįrodysi” – grėsmingai tarė uošvė, statydama martį prieš sudėtingą pasirinkimą
Galvoji apie mane, ką nori, bet nieko neįrodysi, grėsmingai tarė uošvė, statydama martį prieš sunkią
Zibainis
Uncategorized
0210
Mano motina ir sesuo matė mane tik kaip piniginę – joms niekada nerūpėjo, kas iš tikrųjų esu
Mano motina ir sesuo mane matė tik kaip piniginę joms niekad nebuvo įdomu, kas aš esu. Užaugau šeimoje
Zibainis
Uncategorized
0195
„– Aš jau nebegaminsiu visiems! Tik sau ir Onutei. – O kodėl gi taip? – supyko Mykolas. – Todėl, kad mūsų šeimoje, kaip aš supratau, kiekvienas už save. Taip ir gyvenkite!“
Aš daugiau nebegaminsiu visiems! Tik sau ir Onutei. O kodėl gi? suirzo Mykolas. Todėl, kad mūsų šeimoje
Zibainis
Uncategorized
071
Po 19 metų mano motina staiga sugrįžo – dabar ji nori pinigų ir stogo virš galvos
Po devyniolikos metų mano motina vėl pasirodė dabar ji nori pinigų ir stogo virš galvos Buvau dešimties
Zibainis
Uncategorized
030
Netikėta Ramunės laimė
Tas miestelis, prigludęs prie pasaulio pakraščio, tarsi paskutinė dulkė žemėlapyje, gyveno ne pagal laikrodį
Zibainis
Uncategorized
0580
„Aš jaučiu pykinimą nuo tavęs nuo pirmosios vedybų nakties! Tu man kelia pasibjaurėjimą! Palik mane ramybėje!“ – vyras pareiškė tiesiai mūsų santuokos metinėse
Eina šiknon nuo tavęs nuo pačios vestuvių nakties! Man bjauri! Atšok nuo manęs! į balsą sušuko vyras
Zibainis