Uncategorized
Dienoraščio įrašas Vieną žvarbų vakarą mano vyras išėjo į parduotuvę ir nebegrįžo. Su juo ir vaikais

Ponia, jūs nesuprantate… Šis šuo – tikras išbandymas. Jis laukinis ir nuolat loja ant žmonių
Mergai…
Ponia, jūs nesuprantate… Šis šuo tikra bėda. Jis laukinis, nuolat loja ant žmonių. Vieną vakarą

Kaip tu man nusibodai!!! Ir valgau ne taip, ir rengiuosi ne taip, žodžiu, nieko nepadarau tinkamai!

2024 m. balandžio 14 d., penktadienis Grįžtu šiandien iš Maximos, tempdama pilnus pirkinių maišus.

Mano mama ir tėtis Mama mano visada buvo labai graži. Sakau buvo, nes prieš pusmetį jos netekau ji išėjo

Namai: šeimos istorijaI etapas. Dingimas tyla, kuri skambaJis išėjo be griaustinio ir žaibo, be durų

Būna visko gyvenime Seniai, dar tarybiniais laikais, dirbo mūsų vaikų poliklinikoje kardiologas Edvardas

Tėti, neprašau, nevežk! sugraudinta pravirksta jaunėlė dukra, septynmetė Austėja, raudonu nuo ašarų nosimi.

Jolanta Kazlauskienė sėdėjo savo mažoje Vilniaus virtuvėje, žiūrėjo į ant viryklės tyliai burbuliuojantį








