Uncategorized
011
Atviri langai
Neužverti langai Jolanta pirmą kartą per daugelį mėnesių išgirdo savo būtą balsą. Jis skambėjo prieblandžiai
Zibainis
Uncategorized
0405
Kliūtis laimei pasiekti
Kliūtis į laimę Jurgita išsiskyrė su vaikinu, su kuriuo, atrodė, jau buvo pragyvenę daug kartu.
Zibainis
Uncategorized
032
Paslaptis apie dukrą, kuri neturėjo išaiškėti
Duktė, apie kurią niekas neturėjo sužinoti Gabija nejautė kaltės už tai, kad tiesiog gimė. Tačiau tai
Zibainis
Uncategorized
0223
Trisdešimt septyni ir viena diena: kai subręsta ne vaikas, o motina
Trisdešimt septyni ir viena diena: kai suaugsta ne vaikas, o motina Pabudau anksčiau už žadintuvą.
Zibainis
Uncategorized
049
Likti reiškia būti
Kiekvieną rytą Algirdas išlipdavo iš savo senos “chruščiovkės” kaimynystės rajone Klaipėdos
Zibainis
Uncategorized
0330
Užpildysiu tavo sielą meile
Kas galėjo pagalvoti, kad dvi geriausios draugės, nuo vaikystės neatsiejamos, atsidurs priešingose pykčio
Zibainis
Uncategorized
022
Beveik gerai — bet tik beveik
— Vėl vėluosi? — Andriaus balsas telefonu skambėjo taip, lyg sklindė ne iš kaimyninio buto vilniaus daugiabutyje
Zibainis
Uncategorized
041
„Kokie krikštynos restorane? Reikia gi dovaną įsigyti!“
„Jonai, kokie tai krikštynos restorane? Reikia gi pirkti dovaną,” – pasakiau vyrui, kai sužinojau, kad
Zibainis
Uncategorized
09
Pasilikti reiškia būti
Kiekvieną rytą Vytautas išlįsdavo iš savo senokos butų bloko buto Fabijoniškėse lygiai 7:45.
Zibainis