Uncategorized
041
„Kokie krikštynos restorane? Reikia gi dovaną įsigyti!“
„Jonai, kokie tai krikštynos restorane? Reikia gi pirkti dovaną,” – pasakiau vyrui, kai sužinojau, kad
Zibainis
Uncategorized
09
Pasilikti reiškia būti
Kiekvieną rytą Vytautas išlįsdavo iš savo senokos butų bloko buto Fabijoniškėse lygiai 7:45.
Zibainis
Uncategorized
015
Beveik puiku — bet tik beveik
“Beveik gerai – bet tik beveik” “Vėl vėluosi?” – Andriaus balsas telefonu skambėjo
Zibainis
Uncategorized
0239
Dar viena proga laimei
Greta atsikėlė ypatinga nuotaika. Šiandien jai sukako aštuo­lika. Ji jautė, kad ši diena bus nepaprasta.
Zibainis
Uncategorized
0156
„Pagalvok, tau jau priklauso keturios butai, kam tau dar vienas? O mes su mama kur, į gatvę?“
„Jurgita, tu tikrai nežinai, kas yra gėda? Tu jau turi keturias butus, kam tau dar vienas? O kaip mama
Zibainis
Uncategorized
0169
„Pasigailėk, kam tau dar vienas butas, kai jau turi keturis? O mes su mama kur, į gatvę?“
„Audra, dievobaimingą būk, tu juk jau turi keturias butus, kam tau dar vienas? O mes su mama kur, į gatvę?
Zibainis
Uncategorized
050
Savęs atradimas pirmadienį
Pirmadienio atradimas Tą pirmadienį Austėja pabudo anksčiau nei įprasta. Ne nuo žadintuvo, nei nuo garsų
Zibainis
Uncategorized
043
Apskaičiavimo šešėlis
Šaltas atspalvis Jau nuo pažinties pirmųjų dienų tarp Rūtos ir jos uošvės, Aldonos, oras pasidarė ledinis.
Zibainis
Uncategorized
054
„Kaip galima manęs nepastebėti?“
“Kaip galima manęs nepastebėti?” – pykosi Justina, žiūrėdama į save veidrodyje ir pataisydama
Zibainis