Uncategorized

Tamsa nulėpė ant mažo miestelio Pušyno, kur šaltoje tyloje savo bute sėdėjo Rasa, tvirtai spaudusi seną

Vilma dirbo pašte nuo tų laikų, kai pašto ženklus lipdydavo laižydami, o laiškai kvepėdavo kvepalais.

Šešėlis praeityje tuščiame name Drėgną vakarą miestelyje Pušynas, kur gatvės žibintai mirkčiojo blausiai

Vėlų vakarą miestelyje Pušynas, kur gatvių žibintai blausiai atspindėjo šlapią asfaltą, Algis sėdėjo

Aš tau papasakosiu istoriją apie Jaunę, kuri ilgai negalėjo rasti savo laimės. Ji išsiskyrė su savo vaikinu

Pamiršto laiško šešėlis: kaip vienas pakvietimas sutraukė dvidešimt metų tylą Vita dirbo pašte daugiau

Kas galėjo pagalvoti, kad dvi geriausios draugės, nuo mažens neatskiriamos, atsidurs priešingose pykčio

Mano vardo kaina: tiesa, kurią nuo manęs slėpė dvidešimt metų Visą gyvenimą nešiau motinos pavardę –

Dar viena proga laimei Gabija atsikėlė neįprastos nuotaikos. Šiandien jai sukako aštuoniolika.