Uncategorized
07
Mano laiko” ženklai: kaip rasti vietos sau šiame skubančiame pasaulyje
Šiandien noriu užfiksuoti savo mintis apie tai, kas nutiko vakar. Pas mane užsuko draugas Kazys Petkevičius
Zibainis
Uncategorized
017
Viki ilgai stovėjo su telefonu rankoje. Jos motinos balsas skambėjo jos ausyse — drėgnas, nevilties pilnas, kaip lietus, kuris niekada nesibaigia.
Viktorija stovėjo ilgai, telefonas rankoje. Balsas, kurį išgirdo iš mano ausų drėgnas, išsigandęs, kaip
Zibainis
Uncategorized
041
Marija stovėjo prie kriauklės, su rankomis šaltame vandenyje. Pro langą matėsi, kaip vakarėja danguje pamažu skleidžiasi virš rajono.
Stovėjau virtuvės kriauklėje, rankas panardžiau į šaltą vandenį. Per langą matėsi, kaip nakties pilkas
Zibainis
Uncategorized
036
Pampūsę Pamotė Išmetė Vargšę Negalią Turinčią Mergaitę Iš Namo, Kol Jos Kelyje Pasitaikė Milijardierius…
Vasaros lietaus blyksniai nusiplovė Vilniaus gatves, nuplautus likučius iš makiažo, kurie vis dar prilipo
Zibainis
Uncategorized
032
Be Namų Nėščia Moteris Išgelbsti Pamestinukę, Nežinodama, Kad Ji Yra Milijardierės Pavaldiškai
Aštrus rytas apgaubė seną Vilniaus skverą, kur Aistė, jauna ir nėščia moteris, stovėjo savo įprastame
Zibainis
Uncategorized
0102
Iš visos širdies
Klausyk, Austėja Mama čia ką tik atnešė naują puodą, sakė Aleksandras, šokinėdamas į virtuvę ir kratydamas
Zibainis
Uncategorized
0171
Turtinga motina aplanko sūnų kapą ir sutinka verkiančią padavėją, laikančią kūdikį — tai, ką ji išsiaiškino, pakeitė viską
Praėjo metai, kai jos vienintelis sūnus Vytas mirė. Palaidos buvo tylios, tačiau Margaritos liūdesys
Zibainis
Uncategorized
094
Tėvai – mano butas, man – nuomojamas? Ne, brangusis, tau – nuomojamas, o man – laisvė!
Tėvai mano butas, ar nuomojamas? Ne, brangioji, tau nuomojamas, o man laisvė! O čia net galėtume pastatyti
Zibainis
Uncategorized
015
Tėvas mane auklėjo ir manė, kad be jo aš žlugsiu – aš pasitraukiau
Manodžiai aš augau šalia Algirdo Jonaičio, kuris, manau, manęs nebūtų be jo aš išėjau. Vėl griebiesi
Zibainis