Uncategorized
093
Likimas man lėmė, kad esu vienišas ir liūdnas per šventes.
Toks jau mano likimas – vienišas ir liūdnas per Kalėdas ir Naujuosius metus. Turiu draugą, su kuriuo
Zibainis
Uncategorized
0373
Labai pavargusi moteris: šeši vienišumo metai po vyro išėjimo.
Veronika buvo labai pavargusi. Jau šešerius metus ji buvo viena, nuo to laiko, kai vyras ją paliko.
Zibainis
Uncategorized
0114
Kaip godumas jį apakino ir viską sugriovė
Kaip godumas apakino jį ir viską sugriovė Mes buvome neatskiriami Nuo vaikystės buvau labai artimas su
Zibainis
Uncategorized
0590
Palikau praeitį ir atradau naują meilę! Užteks dramų!
Aš palikau žmoną ir radau naują meilę! Pakanka dramų! Sveiki visi, kurie skaito šias eilutes!
Zibainis
Uncategorized
075
Mažas ūgis – vyro kančia ir gėda.
Mažas ūgis vyrui – tai lyg Dievo bausmė. Andrius Kazlauskas nuo vaikystės gėdijosi savo neūžaugumo.
Zibainis
Uncategorized
052
Skyrybos man atvėrė naują gyvenimą: atradau tikrąją laimę
Atsiskyrimas atvėrė man naują gyvenimo etapą: atradau tikrąjį džiaugsmą Gyvenimas, kurio niekada neturėjo
Zibainis
Uncategorized
0210
Mano dukra – nedėkinga! Aš perdaviau jai verslą, o ji pamiršo, kas ją iškėlė!
Mano dukra – nedėkinga! Perdaviau jai verslą, o ji pamiršo, kas ją pakėlė! Galėčiau savo istoriją pavadinti
Zibainis
Uncategorized
0142
Ei! Po velnių, tu nevėkšla! Greitai čia atbėk!!!
— Feliksai! Rupūže tu, nelabasis! Greičiau čia ateik! Močiutė Laima, kaip visada, šlavė nuo grindų sudaužytos
Zibainis
Uncategorized
042
Pėsčiomis iki žvaigždžių
– Klausytė, pusryčiai. – Slaugė įriedėjo į palatą su vežimėliu. Kamilė pravėrė akis ir nenoriai
Zibainis