Uncategorized
035
ŠIRDIS PLAKA IŠ NAUJO Tatjana pagimdė savo Niką – nežinia nuo ko. Taip sakant, prieš santuoką „pas…
ŠIRDIS VĖL PLAKA Ramunė susilaukė savo dukros Rūtos ir niekas iki galo nežinojo, kas buvo mergaitės tėvas.
Zibainis
Uncategorized
01.4k.
– Mieloji, dabar tikrai neverta važiuoti. Pagalvok pati, mama. Kelias tolimas, visa naktis traukinyj…
Ne, tikrai dabar neverta atvažiuoti. Pagalvok pati, mama. Kelias tolimas, visą naktį traukinyje, o tu
Zibainis
Uncategorized
0236
Juk Tu manęs niekada nemylėjai… Be meilės ištekėjai už manęs. Dabar paliksi, kai aš susirgau?.. —…
Tu juk manęs nemylejai. Ištekėjai už manęs be meilės. Dabar paliksi, kai aš sunegalavau Nepaliksiu!
Zibainis
Uncategorized
072
Dukra blanko, motina žydėjo: rudens šaltis tąmet Zarasų pakraštyje – lietus bumbsėjo į medicinos pun…
Duktė nyko, motina klestėjo Ruduo tąmet Šventupėje buvo toks, kad ir vilkai kojas nuo drėgmės sušildyt norėjo.
Zibainis
Uncategorized
013
Kai širdis renkasi: Kristina, Barzikas ir lemtingas pasirinkimas tarp ištikimo draugo ir naujos meil…
Kristina sėdėjau priešais veidrodį ir lūpas dažiau ta pačia, ypatinga lūpdažio spalva Vyšnių uogienė.
Zibainis
Mano brolis išvyko atostogauti ir paprašė manęs pasirūpinti mama. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kiek daug man tai kainuos
Vieną dieną man paskambino brolis ir pasakė, kad su šeima išvyksta atostogauti. Kadangi nenorėjo palikti
Zibainis
Mano brolis išvyko atostogauti ir paprašė manęs pasirūpinti mūsų mama. Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog tai man kainuos tiek daug nervų ir jėgų
Vieną naktį, kai mėnulis plaukė kaip blyškus sūris virš Neries, man paskambino mano brolis Mindaugas.
Zibainis
Uncategorized
0264
– Baba Ala! – sušuko Motiejus. – Kas jums leido laikyti vilką kaime?
Močiute Danute! riktelėjo Linas už tvoros. Kas jums leido laikyti vilką kaime? Danutė Stasytė pravirko
Zibainis
Uncategorized
027
Antanina Petravičienė ėjo per lietų ir karčiai verkė. Ašaros riedėjo jos veidu, maišydamosi su lieta…
Antanina Petronė žingsniavo Vilniaus gatvėmis, smarkiai lyjant lietui, ir karčiai verkė. Ašaros slinko
Zibainis