Uncategorized
Aistė dar septintoje klasėje perspėjo savo klasiokes drauges, kad Matas yra jos vaikinas ir kai ateis

Ligoninės palata buvo nedidelė, bet švari su šviesiu langu ir šiek tiek praviromis durimis.

– Kaip manai, ar po šio gyvenimo kas nors yra? – paklausė mane kambario draugas, atitraukdama akis

Laima patogiai įsitaisė ant sofos kavinėje ir laukė savo užsakymo. Ji dažnai ateidavo čia pasimėgauti

Ofisas ūžė įprastais pokalbiais. Įėjo vadovė su kažkokia nepastebima mergaite. – Susipažinkite, mergaitės

В vielą tvoros įsispaudžia mažytė rankutė ir tiesiasi link prinokusios braškės. Aš apsimetu, kad to nepastebiu

– Agne, prašau atvažiuok… – Mama, juk žinai, kad neatvažiuosiu! – Agnyt, maldauju

Moterų klinikos koridoriuje ant suoliuko sėdėjo pagyvenusi moteris. Šalia jos buvo liesa penkiolikmetė

Mano mama buvo liekna, nedidelė moteris su labai švelniu ir linksmu būdu. Visi ją mėgo. Ji mane mylėjo
