Uošvė nekantriai laukė, kol senelis išeis anapilin – svajojo apie jo butą.
Jau dešimt metų rūpinuosi savo vyro seneliu. Tuomet visi kartu mes su vaikais ir seneliu gyvename nuomojamame bute.
Zibainis
Uncategorized
040
Moterų likimai. Barbora – Ak, Barbora, Dievo maldauju, priglausk mano Andriuką pas save, – maldavo …
2022 m. lapkritis Atsisėdau ramiai prie pečiaus, rankos pabąlo nuo šalčio, akys ilgai neužmigo.
Zibainis
Uncategorized
0157
Nekantravo – Aš paduodu skyryboms, – ramiai tarė Vėra, paduodama vyrui puodelį arbatos. – Tiksliau,…
Neišlaukė Aš padaviau skyryboms, ramiai tarė Rasa, įteikdama Valdui puodelį arbatos. Tiksliau, jau pateikiau prašymą.
Zibainis
Kai mano dukra pagimdė septintą vaiką, supratau – mano kantrybė jau baigėsi!
Pastaruosius dvidešimt metų gyvenau su dukra ir jos vyru, bet daugiau jau neturiu jėgų to ištverti.
Zibainis
Kai mano dukra pagimdė septintą vaiką, supratau, kad mano kantrybė visiškai baigėsi!
Jau 20 metų gyvenu kartu su dukra ir žentu, bet, žinok, daugiau nebeturiu tam jėgų.Man jau 65 metai
Zibainis
Uncategorized
050
Išsiskyrimas pagal nutylėjimą – Viskas bus gerai, – tyliai sušnabždėjo Vytas, stengdamasis, kad bal…
Numatytasis išsiskyrimas Viskas bus gerai, tyliai sumurmėjo Vytas, mėgindamas balsui suteikti tvirtumo.
Zibainis
Uncategorized
0592
Mama merdėjo ilgai, sunkiai ir negražiai… Tik jos akys… Kuo neišvengiamybė artėjo, tuo jos darėsi vi…
Mama ilgai, sunkiai ir ne itin gražiai nyko… Tik akys… Kuo arčiau buvo neišvengiama pabaiga
Zibainis
Uncategorized
018
Obuoliai ant sniego… Čepaičių kaime, kur miškas tankus ir eglės dangų remia, o net dieną priebla…
Obuoliai ant sniego Gyveno pas mus Pamiškėje, kur beržų guotai prigludę prie senųjų eglių, kur net dieną
Zibainis
Uncategorized
046
Andrius Vitalijau, mielasis, prašau, maldauju jūsų pagalbos! – moteris puolė ant kelių prieš aukštą …
Rimantai Edvardai, brangusis, prašau! Maldauju jūsų! Padėkite! moteris puolė po baltais chalato atlapais
Zibainis