Uncategorized
0103
Plona rankelė tiesiasi per tvoros tinklą prie prinokusios braškės, o aš apsimetu, kad nematau, ravėdamas svogūnus.
В vielą tvoros įsispaudžia mažytė rankutė ir tiesiasi link prinokusios braškės. Aš apsimetu, kad to nepastebiu
Zibainis
Uncategorized
0667
Grįžk prašau… – Žinai, kad to nebus!
– Agne, prašau atvažiuok… – Mama, juk žinai, kad neatvažiuosiu! – Agnyt, maldauju
Zibainis
Uncategorized
0187
Senoji moteris sėdėjo ant suoliuko poliklinikos koridoriuje.
Moterų klinikos koridoriuje ant suoliuko sėdėjo pagyvenusi moteris. Šalia jos buvo liesa penkiolikmetė
Zibainis
Uncategorized
094
Motina buvo trapi ir linksmo būdo moteris, kuriai visi jautė šiltus jausmus.
Mano mama buvo liekna, nedidelė moteris su labai švelniu ir linksmu būdu. Visi ją mėgo. Ji mane mylėjo
Zibainis
Uncategorized
0997
Vieno draugo nuotykiai: meilė atvedė prie santuokos.
Vienam mano draugui nutiko istorija. Vedė jis iš meilės, žinoma. Nuotaka buvo graži, protinga ir savarankiška.
Zibainis
Uncategorized
092
Užsispyrusi kaip niekas kitas, ji niekada nepasiduodavo ir siekdavo savo tikslo, kad ir kokia kaina.
Būdama „užsispyrusi“, kaip apie ją kalbėjo kaime, Neringa niekada nepasidavė ir jei jau nusistatydavo
Zibainis
Uncategorized
0178
— Atvežė naują mergaitę… Purviną! Ir utėlėtą, sako! Fu!
— Ei, naują mergaitę atvežė… Visai apšiurusi! Dar sako, kad ir utėlėta! Fu! — Lina susiraukė savo
Zibainis
Uncategorized
0801
Pasikrovusi pirkinius, ji pastebėjo prie šviesoforo stovinčią liesą mergaitę mėlynoje suknelėje.
Laima grįžo namo iš parduotuvės, nešdama sunkias pirkinių krepšius, ir galvojo, ką gamins vakarienei.
Zibainis
Uncategorized
0120
Kai man buvo 7 metai, mūsų daugiabutyje apsigyveno moteris su savo senute mama.
Kai man buvo 7 metai, mūsų dideliame daugiabučio name apsigyveno moteris su savo sena mama.
Zibainis