Uncategorized
022
Ji pasakė „taip“
Valentina Liutaurienė stovėjo prie lango, žiūrėdama, kaip kaimynė išsikabina skalbinius priešingoje pusėje.
Zibainis
Uncategorized
014
Ji pasakė „taip“
Ona pasakė „taip“ Valentina Didžiulienė stovėjo prie lango, žiūrėdama, kaip kaimynė balcone laiko skalbinius.
Zibainis
Uncategorized
080
Motina atsisakė anūkų
Valentina Stašinskienė padėjo puodelį ant lėkštelės taip staigiai, kad arbata išsiliejo ant staltiesės.
Zibainis
Uncategorized
063
Trys dienos be ženklo
Trys dienos be skambučio Valentina Kazlauskienė ketvirtą kartą tą rytą priėjo prie telefono, pakėlė ragelį
Zibainis
Uncategorized
015
Nekviestas, bet artimiausias
Svajūnas, bet artimiausias — Aldona Kazlauskaitė, jūs tikrai nežinote, ką darote! Tai negalima!
Zibainis
Uncategorized
095
Durys, kurios niekada neatsivers
„Daugiau nesidarysiu durų“ „Mama, atsidaryk duris! Mama, prašau!“ – sūnaus kumščiai daužėsi į metalinį
Zibainis
Uncategorized
070
Nepaprastai artimas svetimas
— Ona Genovaitė, kaip galite?! Taip negalima! — Mykolo balsas drebėjo nuo nepasitenkinimo. — Aš gi jums
Zibainis
Uncategorized
046
Dešimt metų be prasmės
— Ką tu čia plepei, Gabija?! — sušuko Austėja, pagriebdama nuo stalo puodelį su atvėsusiu kavos gėrimu.
Zibainis
Uncategorized
016
Meilė per neapykantą
Meilė per neapykantą Morta Didžiulienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip jos kaimynė Aldona kabina
Zibainis