Uncategorized – Page 589 – Zibainis

Man 30 metų ir supratau, kad skaudžiausia išdavystė neateina iš priešų. Ji ateina iš žmonių, kurie T…

Man trisdešimt ir supratau, kad skaudžiausias išdavystes ne priešai tau padaro. Jos ateina iš tų, kurie

Nastute, pasiimk ją! Nebegaliu daugiau! Man net prisiliesti prie jos šlykštu!

Greta, pasiimk ją! Nebegaliu daugiau! Man net prisiliesti prie jos šlykštu! Rimą drebėjo. Kūdikis ant

Septynerius metus dirbau toje pačioje įmonėje: pradėjau kaip asistentė ir tapau administracinio skyriaus koordinatore

Dirbau toje pačioje įmonėje septynerius metus.Pradėjau kaip administracinis asistentas ir pakilau iki

„Nemušk manęs per nugarą!“ Vaikai gatvėje ir suirzę praeiviai

Kol lietuvių mamos užplūsta mamos.lt forumus klausinėdamos, ką įsidėti į vaiko vaistinėlę ir ar leis

Septynerius metus dirbau toje pačioje įmonėje: pradėjau kaip asistentė, o tapau administracinio skyriaus koordinatore

Dienoraščio įrašasJau septintus metus dirbu toje pačioje įmonėje Vilniuje.Pradėjau kaip administratorės

„Per šeimos vakarienę pristatė mane kaip laikiną… O aš patiekiau patiekalą, kuris užčiaupė jiems bur…

Baisiausias pažeminimas ne kai tau sušunka. Baisiausia kai tau nusišypso… ir tave ištrina.

Man 55-eri, o prieš du mėnesius žmona paprašė skyrybų. Pasak jos, ji nori „vėl pasijusti gyva“. Visa tai išgirdau eilinio pavakario metu, kai sėdėjome prie virtuvinio stalo, kava vėso, o už lango, kaip kasdien, giedojo gaidys.

Man 55 metai, ir prieš du mėnesius žmona paprašė skyrybų. Pasak jos, ji nori vėl pasijusti gyva.

Vyras privertė mane rinktis tarp sunkiai sergančios mamos ir mūsų santuokos – iki šiol negaliu patikėti, kad tokie žodžiai išėjo iš jo lūpų. Buvome vedę aštuonerius metus, kai mano mama susirgo. Liga buvo rimta. Esu vienturtė dukra. Neturėjau nieko kito.

Šiandien vėl rašau dienoraštį, nes širdį spaudžia sunkios mintys. Mano vyras privertė избирати tarp sunkiai

Palikau darbą dėl vieno vyro. Jau pusantrų metų gyvename kartu. Anksčiau dirbau drabužių parduotuvėje prekybos centre – ilgos pamainos, net savaitgaliais. Nors neuždirbdavau didelių pinigų, tai buvo mano uždarbis. Už savo lėšas mokėjausi už telefoną, transportą, pirkinius ir prisidėdavau prie bendrų namų išlaidų. Niekada neprašiau jo pinigų nė už vieną dalyką.

Palikau savo darbą dėl vieno vyro. Jau pusmetį gyvename kartu Vilniuje, tarsi už stiklo sienos, kur laikai