Uncategorized
054
Neįmanoma pamiršti jau dešimt metų: kaip toliau gyventi?
Aš jau dešimt metų negaliu jo pamiršti. Kaip man gyventi toliau? Man buvo vos 23 metai, kai išvykau studijuoti
Zibainis
Uncategorized
0330
Nuotaka pamiršo žodį „ačiū“
Nepadėkojanti nuotaka – Irma, ar turite užkąsti? – skubėdama paklausė Rūta. – Esu tokia alkana, siaubas.
Zibainis
Uncategorized
070
Negi pasiimsi šunį iš prieglaudos? Ir dar seną bei sergantį! Tu pati ne viso proto!
— Mama, ką tu pridarei? — dukra beveik rėkė į telefoną. — Kokį šunį iš prieglaudos? Ir dar seną bei sergantį.
Zibainis
Uncategorized
0123
Pasenusiam ir ligotam šuneliui iš prieglaudos? Toks sprendimas reikalauja drąsos!
— Mama, ką tu padarei? — dukra beveik šaukė į telefoną. — Koks, po galais, šuo iš prieglaudos?
Zibainis
Uncategorized
029
Mano dukra nevilties gniaužtuose: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos
Mano duktė nevilties akimirkoje: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos Esu dviejų vaikų — sūnaus ir dukters — mama.
Zibainis
Uncategorized
0110
Prekeivis atidarė dėžę. Iš ten išniro snukutis ir didelės išsigandusios akys.
Prekiautojas vaisiais atidarė dėžę. Iš ten kyštelėjo snukutis. Didžiulės išsigandusios akys atrodė, tarsi
Zibainis
Uncategorized
098
Mano dukra nevilties akimirkoje: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos
Mano duktė nusivylusi: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos Esu dviejų vaikų mama – turiu sūnų ir dukrą.
Zibainis
Uncategorized
0198
Vaisių pardavėjas atidarė dėžę: iš jos pažvelgė mažas snukutis su didelėmis išsigandusiomis akimis.
Prekybos centre dirbantis vaisių pardavėjas atidarė dėžę. Iš ten pasirodė snukutis. Didžiulės išsigandusios
Zibainis
Uncategorized
01.3k.
Kur eini tu? – paklausė ji iš virtuvės
— Jurgai, kur tu? — Rasa išlindo iš virtuvės, nušluostė rankas ant nuošvarės ir nustebusi žvilgtelėjo į vyrą.
Zibainis