Uncategorized
0572
Priėmiau kaip savo, o gailėjausi
Raima Stanislovienė stovėjo prie virtuvės lango ir žiūrėjo, kaip jos vyras Kęstutis krapštėsi garaže
Zibainis
Uncategorized
0203
Nekreipkite dėmesio į mano pensiją
– Mama, vėl prie to paties! – Gabija su pykčiu pliaukštelėjo delnu į stalą. – Mes gi susitarėme, kad
Zibainis
Uncategorized
0189
Nesitikėkite mano senatvės išmokų
– Mama, vėl tu savo! – Gabija su pykčiu pliaukštelėjo delnu į stalą. – Juk sutarėm, kad padėsi su paskola!
Zibainis
Uncategorized
030
Man nereikia jūsų rūpesčio
Vita Didžiulytė sustojo prie laiptinės durų ir giliai atsikvėpė. Maisto maišai traukė rankas, o lipimas
Zibainis
Uncategorized
0363
Įprasta diena — netikėtas išsiskyrimas
Įprasta diena – ir skyrybos Gabija uždėjo virdulį ant viryklės ir be mąstymo nušlavė stalviršį, nors
Zibainis
Uncategorized
035
Brolio jaunoji atleido iš darbo
Birželio 15 d. Aš sėdžiu autobuse ir žiūriu pro langą į pažįstamus Kauno gatves. Kiekvieną rytą tas pats
Zibainis
Uncategorized
097
Man nereikia jūsų rūpesčių
Veronika Didžiulienė sustojo prie laiptinės durų ir giliai atsikvėpė. Maišai su maistu traukė rankas
Zibainis
Uncategorized
053
Svečiai atvyko savaitgaliui
„Mama, tu visiškai pamišai! Kokie svotai?!“ – rėkė Lina į telefoną, vos neišmesdama jo iš rankų.
Zibainis
Uncategorized
089
Jaunoji atleido iš darbo
Morta Juozapaitė sėdėjo autobuse ir žiūrėjo pro langą į pažįstamas gatves. Kiekvieną rieną tas pats kelias
Zibainis