Uncategorized
0647
Kur jūs ruošiatės? Mes gi atvykome pas jus į svečius!
– Kur ruošiatės eiti? Mes, beje, atvykome pas jus į svečius, – su rankomis ant klubų sušuko svainė.
Zibainis
Uncategorized
063
Aš prarijau ašaras: Kaip iš didvyrio tėvo tapau niekam nereikalingu žmogumi
Aš nurijau ašaras: kaip iš tėvo-karaliaus virto senas, niekam nereikalingas žmogus Visą gyvenimą buvau vienas.
Zibainis
Uncategorized
0273
Prarijau ašaras: Kaip iš tėvo-karaliaus tapau niekam nereikalingu seniu
Aš nurijau ašaras: Kaip iš tėvo-karaliaus tapau senu, niekam nereikalingu žmogumi Visą gyvenimą buvau vienišas.
Zibainis
Uncategorized
072
Paleisk mane
Atsiųsti mane Kartais Daiva sustodavo. Sustingdavo vienoje vietoje, tada staiga apsisukdavo ir žvelgdavo
Zibainis
Uncategorized
061
Kodėl mes taip pasikeitėme? Vaikystėje žmonės buvo geresni…
Kodėl mes taip pasikeitėme? Kai buvau vaikas, žmonės buvo geresni… Seniai klausiu savęs šio klausimo.
Zibainis
Uncategorized
021
Kodėl mes taip pasikeitėme? Kai buvau vaikas, žmonės buvo geresni…
Kodėl mes taip pasikeitėme? Kai buvau vaikas, žmonės buvo geresni… Jau seniai sau užduodu šį klausimą.
Zibainis
Uncategorized
0205
Katė padėjo šeimininkei, kuri vėlavo į darbą.
Katinas padėjo šeimininkei, kuri vėlavo į darbą. Šį linksmą pasakojimą apie savo katiną man papasakojo
Zibainis
Uncategorized
0158
Aš išlaikiau tėvo paslaptį – ir išgelbėjau mūsų šeimą
Aš išsaugojau tėvo neištikimybę paslaptyje – ir išgelbėjau mūsų šeimą Sveiki. Ilgą laiką tylėjau apie
Zibainis
Uncategorized
0221
Aš gyvensiu su jumis ir užtikrinsiu, kad viskas eitų kaip reikia, – uošvė įteikė lagaminą sūnui.
Из jos bagažo sūnui, ir pati nuėjo tvarkytis. Kristina ir Jonas buvo laimingi santuokoje penkerius metus.
Zibainis