Kotryna jau nebegali pakelti, kaip ją elgiasi jos tėvai. Pirmą kartą ji nutraukia pokalbį su mama, išlieja savo nusivylimą ji meta telefoną į sieną ir sudaužo jį. Nors supranta, kad elgėsi pernelyg impulsyviai, Kotryna nesugeba suvaldyti į ją veržiančio emocijų mišinio: agresijos, nuoskaudos ir bejėgiškumo jausmo. Ji prasiveržia verksmu, jausdama, kaip stipriai viskas įsirėžia į vidų.
Dirbdama dviejuose darbuose, Kotryna nejaučia jokios tėvų paramos, o tai tik dar labiau didina jos nusivylimą. Ir supratimas, kad tėvai visą dėmesį skyrė seseriai, sustiprina skausmą. Nors Kotryna žino, kad turėtų džiaugtis sesers sėkme, mintys apie pinigus ją nuolat kamuojasi.
Jos sudaužytas telefonas vėl skamba pirmas skambutis iš mamos, kuri prašo paskolinti pinigų. Kotryna žinodama savo finansines problemas, atsisako padėti. Vėliau gauna kvietimą į naujos sesers buto įkurtuves, bet ir čia pasirenka nedalyvauti. Po kelių dienų mama ateina į svečius, Kotryna viliasi, kad ši galbūt atsiprašys už tai, jog prašė pinigų sesers būstui, žinodama, kaip sudėtingai jos pačios reikalai.
Tačiau pokalbis tampa įtemptas mama jaučia, kad Kotryna jaučiasi įžeista, ir klausia, kodėl jai taip svarbūs pinigai. Kotryna stengiasi paaiškinti, kad ne vien finansai yra problema. Ji išryškina, kad pati sunkiai tvarkosi su paskolos įsipareigojimais, apie kuriuos tėvai puikiai žino, bet ignoruoja. Mama vengia tiesioginio pokalbio ir kaltina Kotryną, kad ši galvoja tik apie pinigus.
Kotryna jaučiasi labai įskaudinta ir ginčijasi su mama, išsakydama troškimą: kad būtų pamatyta ir mylima. Ji klausia, ar padarė ką nors blogo, kad su ja elgiasi visai kitaip nei su seserimi. Po pokalbio Kotryna jaučiasi visiškai išsekusi emociškai, bet mąsto, kaip judėti pirmyn ir atrasti ramybę bei meilę šeimoje.
