Petrai
Tomas turėjo paprastą šeimą. Mama ir tėtis mylėjo jį, kaip ir jis juos. Kartu savaitgaliais eidavo į kino teatrus, čiuožyklą, vasaromis vykdavo į Pajūrį. Jie rinkdavo kriaukles, tėtis mokė Tomą plaukti… Kol įmonė, kurioje jis dirbo, bankrutavo. Ir tėtis pradėjo gerti. O išgėręs keikdavo vyriausybę, prezidentą, įstatymus. Visi buvo kalti, kad jis prarado darbą.
Kai mama, pavargusi nuo jo girtų kalbų, paprašydavo, kad tėtis eitų miegoti, jis užsipuolė ją. O pastaruoju metu iš karto pradėdavo prie jos kabintis. Ji nusiųsdavo Tomą į jo kambarį, bet jis vis tiek girdėdavo, drebėjo nuo riksmų, sudaužytų indų garsų. Ką jis galėjo padaryti?
Kai tėtis pagaliau užmigdavo, kambarį užpildydamas knarkimu ir surūgusių alkoholių kvapu, mama ateidavo pas Tomą, dažnai užmigdama su juo jo siauroje lovoje. Tomas pastebėdavo mėlynes ant jos rankų, net veido. Ryte tėtis atsiprašinėdavo ir prisiekinėdavo, kad daugiau nepuls mamą…
Ryte mama atsargiai išeidavo. Atsigėręs, išsikraustydavo ir tėtis „ieškoti darbo“, kaip jis sakydavo. Tomas likdavo vienas, ruošdavo namų darbus. Jis mokėsi trečioje klasėje, antroje pamainoje. Pats sau šildydavo pietus, pavalgyjęs eidavo į mokyklą.
Vakare viskas kartodavosi iš naujo.
– Ką, tėtis vakar vėl siautėjo? – paklausė kaimynė Aldona, gyvenanti už sienos.
– Taip, – trumpai linktelėjo Tomas.
– Kodėl mama neiššaukia policijos?
– Aš pavėlavau, reikia į mokyklą, – Tomas skubiai nurūko.
– Bėk, bėk, – žiūrėdama jam į pakaušį, atsiduso kaimynė.
Kai Tomas grįžo iš mokyklos, mama virtuvėje ruošė vakarienę. Tėčio namie nebuvo, kas Tomą nudžiugino. Atsisėdo prie stalo ir pradėjo papasakoti paprastas mokyklos naujienas. O tada pasakė, kad be tėčio geriau, ir būtų gerai, jei jis daugiau negrįžtų namo.
Mama nusigręžė į jį smerkdama žvilgsniu.
– Jam sunkus metas, sūnau. Susiras darbą ir viskas atsistatys.
Bet tėtis grįžo namo, triukšmingai nusirengė prieškambaryje, kažką numetė ir krioktelėjo. Mama akimirksniu sutraukė gyslas, išlindo iš virtuvės.
– Eik į savo kambarį, – tyliai tarė ji, stumdama Tomą į nugTomas sulindo į savo kambarį ir klausėsi, bet šiandien viskas buvo kitaip – tyliau, kol paskui mama trumpai suriko, o kažkas sunkaus krito ant grindų.
