Rasa atsikėlė nuo triukšmo. Vėl. Kažkas krito, daužėsi, sudūžo. Laikrodis rodė šeštą ryto. Sekmadienis, po velnių. Vienintelė diena, kai galėtų mėgautis miegu bent iki aštuntos.
— Mam! — rėkė Tomas virtuvėje. — Kur mano puodelis? Vėl visiškai perkėlei!
Penkiasdešimt dveji metai. Ji atsikėlė, užsimetė chalatą. Veidrodyje – pavargusios moters veidas, kuri pamiršo, kada paskutinį kartą miegojo iki pat ryto. Pilkų plaukų šaknys, akių užvalkalai. Kaip ji taip greitai paseno?
— Einu, einu, — murmėjo ir nuslinko į virtuvę.
Tomas stovėjo griuvėsių viduryje. Ant grindų gulėjo lėkštės šukų, matyt, tos, kurią jis sviestė ieškodamas savo brangiojo puodelio. Dvidešimt penkerių, ūgis šiek tiek virš metrų aštuonias, pečiai plači. O elgiasi kaip įniršęs vaikas.
— Štai tavo puodelis, — Rasa išėmė iš džiovintųvės mėlyną puodelį su užrašu „Geriausias sūnus“.
Nusipirko prieš daugelį metų, gal prieš septynis. Tada dar tikėjosi, kad jis susikauptų, rastų darbą, pradėtų normaliai gyventi. Dabar tas užrašas atrodė kaip pašaipa.
— Ir kodėl jį čia padėjai? Sakiau – mano puodelis turi būti ant stalo!
— Tomuk, aš išploviau indus prieš miegą…
— Ne Tomuk! Tomas! Kiek kartų turiu kartoti!
Jis išplėšė puodelį iš jos rankų, supylė į jį vakarykštį arbatos likutį. Rasa žiūrėjo į šukes ir galvojo – vėl valyti. Vėl pirkti naują lėkštę. Vėl kęsti.
— Mam, kas nutiko? — durų kelyje pasirodė Ieva. Liesutė, trapakilė, senoje pidžamoje. Devyniolika, o atrodo kaip šešiolikmetė. Studijuoja pedagogiką, svajoja dirbti su vaikais. Jei tik baigs. Jei ištvers šią namų atmosferą.
— Nieko, dukre. Lėkštė sudūžo.
— Pati sudūžo, taip? — nosį kraipė Tomas. — Pati nušoko ir susikovo.
Ieva tyliai paėmė šluotą, pradėjo šluoti šukes. Įprasta, kasdienystė. Lyg sudaužytas indas ryte – gyvenimo norma.
— Neliesk! — užrėkė Tomas. — Aš neprašiau tavęs valyti!
— O kas tada? — tyliai paklausė Ieva.
— Ne tavo reikalas!
Rasa atsisėdo prie stalo, sudėjo runJi užsidengė veidą rankomis ir suprato, kad ši kova galiausiai baigėsi, ir dabar jos namuose vėl gali būti ta taika, kurios ilgai laukė.
