Jau buvo vakaras. Mano žentas parvežė uošvę namo. Jis padėjo dvi jos rankines ant koridoriaus grindų, o ji nuėjo pasveikinti Rasos.

Jau vėlus vakaras. Žentas parveža anytą į namus. Padeda dvi jos rankines ant koridoriaus grindų ir eina pasikalbėti su Austėja. Ši, pamačiusi mamą tarpduryje, vos sulaiko nusivylimą: Tai ką, dabar man visą likusį gyvenimą reikės tavimi rūpintis? Ir tu tikrai nenorėsi vėliau grįžti į savo kaimą…

Prieš kurį laiką išgirdau pažįstamos istoriją apie jos elgesį su senstančia mama. Gerai, kad viskas baigėsi gražiai anytą globoti ėmėsi žentas, kuris apgyvendino ją gerame pensionate ir pats sumokėjo visus mokesčius eurais. Tačiau tada Austėja nieko apie tai nežinojo ir išgirdo tik tada, kai mama jau buvo paleista iš gydymo įstaigos.

Austėjos vyras atveža anytą į jų butą Vilniuje ir sako žmonai:
Tavo mama jau sveika, nupirkau viską, ko jai reikia, bet kurį laiką jai privalu būti prižiūrimai. Tad kol kas gyvens su mumis. Ar tau tai netrukdo?

Žinoma, logiškiau būtų, jei pati Austėja užduotų tokią klausimą vyrui juk tai jos motina. Tačiau vietoj to, kad padėkotų vyrui už rūpestį jos mama, Austėja ima priekaištauti:
Mama, aš ką tik persikėliau į sostinę, pradedu tvarkytis savo gyvenimą, ir štai tu vos tik spėjusi įsikurti, turiu dalintis stogu su tavimi! Tai dabar ką, visą gyvenimą turiu tavimi rūpintis, o tu jau nebenorėsi grįžti atgal į kaimą?

Išgirdusi dukters žodžius, pensininkė mama susigraudina, bet labiausiai nustemba Austėjos vyras. Pirmą kartą jis mato tikrąjį žmonos veidą. Jo žmona, kurią jis vedė, taip nesielgdavo. Apimta nerimo anyta renka daiktus ruoštis atgal į kaimą, o Austėja, trenkusi durimis, išlekia pas draugę.

Vėlų vakarą Austėja grįžta namo ir randa susikrautus savo lagaminus bei bilietą į traukinį. Nesuprasdama, kas vyksta, klausia vyro:
Tai kas čia vyksta? Mama dar neišvažiavo? O gal tu kur nors ruošiesi?

Ne, tai tavo daiktai ir bilietas. Manau, mums reikėtų pagyventi atskirai. Seniai svajoju apie vaiką, tačiau šiandien supratau, kad nenoriu, jog mano vaikai turėtų tokią mamą. Pagalvok apie savo elgesį. Pabūk kurį laiką kaime, pas mamą jos namelyje, o ji tegul pabūna čia su manimi, kol susivoksi, kas gyvenime svarbiausia. Kai permąstysi, galėsi sugrįžti, paaiškina vyras savo sprendimą.

Austėja visiškai nesitikėjo, kad jos vyras priims tokį sprendimą.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

nineteen − six =

Jau buvo vakaras. Mano žentas parvežė uošvę namo. Jis padėjo dvi jos rankines ant koridoriaus grindų, o ji nuėjo pasveikinti Rasos.