Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad man taip nutiks. Vakar mano vyras sureagavo taip, kad net aš prisėdau iš nuostabos.
Jis visada buvo ramus kaip sekmadienio vakaras Žaliakalnyje, todėl tokia pykčio audra mane tiesiog išmušė iš vėžių. Priekaištų ar keiksmažodžių iš jo lūpų niekada negirdėjau, o šįkart…
Visada maniau, jog man pasisekė, kad turiu tokį tyliai kalbantį ir gerą vyrą. Mes susituokę tik du mėnesius, o iki tol tris metus draugavome lyg iš lietuviško filmo: gražu, jauku, nei ginčo nuojautos. Mano vyras, Domantas, elgėsi su manimi kaip su pačia Egle žalčių karaliene dėmesingas, rūpestingas, malonus. Nei šūktelėjo, nei apibarė, buvau tikra, kad viskas lyg sviestu patepta.
Ir tada atėjo vakar.
Jam visada patiko mano ilgi plaukai sakydavo, kad tai tarsi žalios pievos vaizdas pavasarį. O vakar, kai ant sofos pamatė kelias mano iškritusias garbanas kilo toks skandalas, kad net katė Mėta pasislėpė po spinta.
Domantas pradėjo rėkti ant manęs, vadino mane netvarkinga, piktinosi, kad nesutvarkau net savo plaukų, ir priekaištavo, kad visą dieną nieko neveikiu jis gi sako, dirba, o aš tik dalinuosi plaukais ant baldų! Kiekviena moteris juk retkarčiais palieka kelis plaukus, bet jam atrodo, kad aš visą Alytų galiu apdengti savo šukuosena.
Jeigu dar kartą pamatysiu tokią betvarkę, tuoj pat kraustykis atgal pas mamą! subombardavo su griežta veido išraiška.
Aš tiesiog apstulbau. Svajojau apie vaikus, matydavau mus kaip linksmas močiučių porelę, o čia vos dėl kelių plaukų mums žadama skyrybų audra. Aš net pravirkau iš širdies gelmių. Pirmą kartą dėl jo tik du mėnesiai santuokoje. Dabar kas laukia? Kur man dėtis?
Dabar Domantas nekalba su manim. Bijau, kad jei bandysiu pakalbėti, jis užsiplieks kaip Žemaitijos grybų medžiotoja rudenį ir gal net trenks durimis! Kaip čia yra ar normalu, kad bijau savo vyro, kuris dar vakar pirko man šakotį?
Bijau ir plaukus plauti gal vėl liks kokios pusės vilnos ant grindų? Grįžtu namo širdis kulnuose: ar prie durų jau laukia mano lagaminas ir Mėta su liūdnomis akimis?
Tai ką man daryti?
