Pamažu atvedėme vandenį į jos namą, vėliau pasirodė ir dujos. Galiausiai visi namų patogumai tapo realybe. O tada sapne susiradau savo tetos namą kažkokioje tinklalapyje, kuriame namai dūsavo tarsi praeities debesys.
Mano septyniasdešimt aštuonerių metų teta turi dvi seseris. Viena iš seserų mano mama. Teta Virginija buvo ištekėjusi bent dešimt kartų. Jos paskutinis vyras mirė lyg paslaptingas šešėlis prieš dešimt metų. Ji niekada neturėjo vaikų. Teta su vyru gyveno senovinėje troboje kaime, be jokių patogumų. Troba turėjo du kambarius, o tualetas stovėjo kieme, lyg užmiršta svajonė.
Tetos vyras buvo keistas, lyg iš mitų ateinantis veikėjas. Dažnai juos lankydavome. Tetos jaunesnioji sesuo gyveno toli, Švedijoje. Seserys šnekėjosi telefonu, lyg žodžiai būtų plaukiojančios žuvys ilgame vandenyne.
Kai tetos vyras išnyko kaip dūmas, reikėjo šeimą lankyti dažniau. Už savus pinigus, eurais pilnomis kišenėmis, pirkome jai anglių ir malkų, kartais net iš keistų sapnų. Padėdavome ravėti jos svajonių sodą, sodinti viltis žemėje. Nieko iš jos neėmėme, lyg mūsų rankos jau būtų pripildytos. Daugybę kartų siūlėme jai persikraustyti į mūsų miestą, bet ji vis tvirtino miestas ne mano, aš ne miestas.
Po truputį, lyg per rūką, atvedėme jai vandenį, paskui ir dujas į namus. Sukūrėme jai patogumų: pastatėme pirtį kieme, pakeitėme stogą, kad gyvenimas kaime būtų glotnus tarsi šilkas. O teta Virginija, besišypsanti kaip sapne, tarė: Paliksiu namą jūsų vaikams, kaip padėką.
Važinėjom pas ją, lyg kvietimo aidas būtų tik sapnas. Po kiek laiko, paaiškėjo, kad teta išvyko į Švediją, kur apsigyveno su seserimi. Kaip nutinka anksčiau šnekėjosi tik iš tolo, o dabar užplūdo seseriška meilė kaip potvynis. O ką daryti su namu? Pasakė: Kol kas palikit.
Galvojau, kad kad ir kaip keistai įsisuka seseriški likimai, gal teta Virginija grįš atgal. Jaunesnioji sesuo Švedijoje turi jau savo šeimą vyrą ir suaugusią dukrą. Visi gyvena po vienu keistu stogu, tarsi sapnų piešinyje.
Turėjome tetos namo raktus ir nutarėme kitą savaitgalį patikrinsim, ar viskas gerai. Žinoma, mūsų raktas tapo svetimu metalu spyna pakeista, o ant tvoros didelėmis baltomis raidėmis sapno balsu nutapyta: Parduodama.
Grįžus namo, radau tetos namą internete lyg internetas būtų įtrauktas į pasaką apie trobas. Paskambinau agentui, kurio balsas skambėjo kaip aidintis šulinio dugne. Paaiškėjo tetos namas jau parduotas, kone už du šimtus tūkstančių eurų. Tėtai neskambinau, nes buvau ant jos labai supykusi, lyg pyktis būtų rudens vėjas.
Jei ne pinigai, kuriais investavome į tą namą, jis būtų buvęs kaip tuščias sapnas, be vertės. Teta paskambino po mėnesio ir svajingai pranešė namą ji pardavė, o pinigus atidavė savo seserėčiai, tai dukrai iš Švedijos. Dabar net nežinau, kaip pažiūrėti į vyro akis visi sukišti eurai į tetos namą buvo ir jo rankų darbas, ir jo sapnai.






