Katinas stebėjo moterį, pilančią vandenį iš šulinio, ir uodė orą. Į šiuos sodybos pastatus jis užsukdavo ir žiurkes vaikė, ir peles gaudė, o štai prie priekinio kiemo dar nebuvo priėjęs. Visa jo kailio būklė, užmerktos, seniai sužeistos akys, trumpa uodega ir nulaužytos ausys, nušalusios vieną iš žiemų, rodė, kad užklupus šalčiui be namų jis neišsivers.
Katinas jau kelias dienas stebėjo moterį. Jos kieme tvyrojo ypatingas kvapas. Na, kam nors kitam jis gal ir nebuvo ypatingas, bet katinui jis buvo labai tinkamas, nes ten kvepėjo tik jos pačios kvapu. Moteris buvo uždara. Katinas tai vertino, nes ir pats nelabai mėgo žmones. Daug jo katiniško kūno buvo sugadinta ir sužeista žmonių dėka.
Katinas žiūrėjo į moterį ir svarstė, kaip prie jos prieiti, ar iš viso verta tai daryti. Gal pasistusins į duris, kai ji eis į namus, kaip kad anksčiau įlįsdavo į tvartą prie karvių. Tačiau anksčiau jam kaulai taip neskaudėdavo, dabar, jei pagaus kelias žiurkes, jau bus patenkintas, nors anksčiau jų suguldydavo krūvas. Katinas nežinojo žodžio “krūvos”, bet žinojo, kaip tai atrodo.
Katinas priėjo prie jos kojos, palingavo trumpu savo uodegos gabalu, pamirksėjo sveika akimi ir tarė “Mur”. Jis matė, kaip simpatiška kaimyninio kaimo katytė tai darė. Žinoma, ji “murkė” ilgiau ir švelniau, bet tai buvo jo pirmas “mur” nuo vaikystės, kai jis “murkė” tik mamai.
— Malonu susipažinti, — nusišypsojo moteris. Ji taip pat stebėjo katiną visą savaitę, pastebėjo dar anksčiau, kaip jam sekasi kluone, ir papildavo likučių, kai pelės ir žiurkės buvo suvalgytos pavasarį. — Vadinasi, tavo vardas Buris, na, puiku, nes ilgai čia esame kaimynai, bet taip ir nepažinome, tu rimtas vyrukas, Buriai, — ji vėl nusišypsojo ir nuėjo į namus. Katinas sutiko būti vadinamas Buriu ir sekė paskui.
Namuose moteris įpylė Buriui pieno, jis uodė ir susiraukė, kodėl žmonėms taip patinka pienas? Keistas, baltas skystis. Buris apžiūrinėjo namus, užkariaudamas teritoriją.
Naujųjų metų išvakarėse jie jau kartu žiūrėjo serialus. Buris labai pamėgo šiltas bandeles, kurias moteris kepė su rūgpieniu. Nereikia nei gaudyti, nei graužti, ėmė ir prarijo. Jų kailis pradėjo žvilgėti, akių uždegimas nuslūgo. Buris atrodė jaunai. Naujųjų metų rytą Buris nežinojo, kad tai naujieji metai, tiesiog ant stalo buvo eglės šaka.
Tada moteris parkrito viduryje namų. Ji jau vieną kartą parkrito kluone, įkritusi į griovį, bet ten tiesiog parkrito, o čia! Čia atsirado kvapas. Buris žinojo šį kvapą — taip pradeda kvepėti pelė kapane ir jo motina taip kvepėjo, suvalgusi nupenėtą žiurkę. Saldžiai viliojantis kvapą paskleidžiantis artėjančio “nieko” kvapas.
Buris pradėjo panikuoti aplink moterį, ji pradėjo murmėti ir, nors įprastai jis niekada jos nežeistų, tačiau dabar letena stipriai smogė į jos koją, iš kurios pradėjo tekėti kraujas. Moteris sumurmėjo, silpna ranka ištraukė telefoną iš kišenės, parašė kaimynei „padėk“ ir vėl susmuko ant grindų.
Po to kaimynė atbėgo, atsirado dar kiti baltais rūbais apsirengę žmonės, paguldė moterį ant neštuvų ir išvežė. „Bur, bur, bur…“ — sakė ji kaimynei. Ji iš pradžių pagalvojo, kad moteris kliedi, bet galiausiai suprato, kad tai apie katiną kalba, pažadėjo pasirūpinti tuo „bjauriu padaru“.
Po kelių dienų gydytojas pasakė moteriai, kad jos katinas padarė insultą minimaliu dėl to, kad kraujavimas sumažino spaudimą ir dar daugybę protingų žodžių. Moteris jį suprato, ji greitai atsigavo ir buvo išleista mėnesiui būti namuose, su pažadu nevažiuoti ką nors tvarkyti.
— Bur! Bur!
Sakoma, kad katės išeina „per vaivorykštę“ ne todėl, kad nenori traumuoti šeimininko psichikos. Be to, katės neturi jokios nuovokos apie tą psichiką. Sakoma, kad jos tiesiog eina bet kur, nesuprasdamos, kad skausmas ateina iš vidaus, kad jis gyvena jose pačiose, ir jos išeina, norėdamos nuo to skausmo pasislėpti.
Buris pasislėpė tvarte, susikišo galvą po šėrykla, ir skausmas dingo. Dingo kartu su gyvenimu.
Taip pat sakoma, kad jei katėje kažkas blogai, tai reiškia, kad šeimoje kažkas buvo išgelbėtas, ir reikia pasižiūrėti į tą vietą savyje, kur katė sirgo, nes ten gali būti kažkoks susirgimas. Taip jie atsisveikindami…
