Mano sūnui devyneri metai. Jis tikras linksmo būdo ir ramybės šedevras. Pastaruoju metu mano sesuo žinoma, lietuviška vardu Austėja surengė vestuves. Kvietimuose aiškiai buvo parašyta: Be vaikų. Idėja man nutiko visai nepatikti, bet aš nebuvau iš tų, kurie kelia audrą stiklinėje susitariau su bičiule, kad ji prižiūrės mano sūnų vestuvių metu.
Bet štai, likus nakčiai iki vestuvių, ta draugė, vardu Daiva, mane paskambino ir pranešė, jog ją užpuolė gripas. Kaltesnė ji nė negalėjo būti, bet ar čia jos kaltė? Bandžiau raminti, o pati likau sėdėti virtuvėje, gurkšnodama juodą kavą ir svarstydama, ką dabar veikti. Sūnus Povilas jau kietai miegojo, o vestuvės ryte. Ką gi, nusprendžiau, kad teks brangų sūnų pasiimti su savimi į šventę. Juk Austėja nesiruoš nieko į Nemuną mesti tikrai ne savo sūnėną!
Mano svainis turtingas žmogus, didžiausias Kauno verslininkas, todėl vestuvės turėjo būti tokios, kad pusė rajono apie jas kalbėtų dar mėnesį. Austėja prieš vestuves buvo nervinga kaip studentas prieš egzaminą, tad nusprendžiau jos nevarginti pranešimu apie Povilo dalyvavimą.
Kai tik peržengėm slenkstį, sesers veidas pasikeitė greičiau negu oras prie Nidos. Ji tiesiog užvirė ir pradėjo rėkti:
Kodėl atsivedei sūnų į vestuves? Juk raštu buvo aiškiai parašyta, kad vaikų nebus! Suardai visą planą!
Man pasidarė taip nepatogu, kad norėjosi pasidaryti mažutę kaip pelė. Povilas stovėjo, nesuprato nė iš tolo, kas vyksta. Na ir kam tas visas šurmulys? Bet čia tik pradžia.
Svainis, tikras Mindaugas, paspaudė petį ir sako:
Leisk jai daryt, ką nori, tegul pati rankiojasi jos reikalas, kur veda vaiką.
Nustebau, bet Austėja nė nebandė klausyt, kodėl taip nutiko. Aiškinau jai, kaip tik galėjau, bet kaip į sieną.
Susierzinau, sugavau Povilo už rankos ir išėjau namo, neatsigręžusi. Tėvai liko vestuvėse, nors šventės nuotaika buvo kaip lietingą dieną Vilniuje nebuvo jokio džiaugsmo.
Austėja pyko ant manęs ir laukė, kad atsiųsiu atsiprašymo žinutę. Nesu tikra, kad esu kalta. Geras elgesys tikrai ne Austėjos stiprioji pusė tą dieną. Be to, ji netrukus pati taps mama. Ar turėčiau atsiprašyti sesers? Ką jūs, mieli draugai, darytumėte mano vietoje?
