Kodėl verta nebedviesioti svečių į savo namus? Pagal mano patirtį, neseniai nusprendžiau, kad nebereikš mano kiemas, sandėlis ar virtuvė bus skirti svečių priėmimui. Ir tai nėra todėl, kad nenoriu išleisti pinigų turime jaučiamąją erdvę, galime pasiūlyti skanų pietų patiekalą ir jaučiamą šilumą.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakau kviešti žmones, yra laikas, kurį praleidžiu gamindama maistą, ir po to tvarkydama namus. Galiu gaminti puikiai, bet praleisti pusę dienos virtuvėje man nepatinka. Noriu kūrybiškai išnaudoti laiką su vaikais ir vyru, o ne švaistyti energiją, kad patenkintume visų svečių lūkesčius. Kai ateina draugai ar giminaičiai, aš privalau įsivažiuoti į virtuvę, o tuo tarpu aplinkui matyti, kaip visi smagiai leisiasi, o aš vis dar rūpinuosi kepimo puodeliais. Svečiai retai siūlo pagalbą jie atvyksta atsipalaiduoti, o ne padėti.
Kai svečiai išvyksta, dar likęs kelios valandos praleidžiu valočiau jų paliktus įspūdžius. Nors jie nepalieka šiukšlių ant grindų, bet po jų namas tampa niekur neorganiztuotas: baldai perskirstomi, žaislai išsidėsto po visus kambarius, patalynė turi būti pakeista, o stalo drobelės ir užuolaidų dėmės primena, kad čia buvo vaikų linksmybės. Kartą vaikai net nuvalė vazoną nuo lango ir sumetė žemę, kurią teko ne tik išvalyti, bet ir vėl pasodinti gėlę. Dažnai jie sukelia ir durų rankų, spynų ar kitų daiktų gedimus.
Negalima visiškai prižiūrėti ne tik savo vaikų, bet ir kitų tėvų, kurie nesirūpina savo vaikų elgesiu, kai yra su draugais ar šeima. Tad ne tik virtuvė, bet ir visa namų erdvė po jų turi būti išvalyta.
Svečiai dažnai nori sužinoti daugiau apie mūsų šeimos gyvenimą. Kai laukiu svečių, vengiu skalbti (ir dar labiau nešvarių drabužių) bei stengiuosi viską paslėpti spintelėse. Tačiau svečiai dažnai prašo atverti spintą ir pažiūrėti jos turinį. Kai kurie net išsamiai tyrinėja mūsų virtuvę, kas man atrodo kaip asmeninės erdvės pažeidimas. Mūsų butas netikėtai mažas pilnas baldų, vazų ir pakelių gėlių vazonų, kuriuos svečiai nuolatos traukia su savimi.
Ilgą laiką galvojau, kad galbūt aš pats esu problema, kad blogai reaguoju į svečių atvykimą. Bet po daugelio patirčių pastebėjau, kad neturiu energijos išteklių, kad likaučiau virtuvėje visą dieną ir po to plėščiau butą. Geriau susitikti kavos puodelio šiltumu, pasivaikščioti po Vingio parką ar pajūrio promenadą ir grįžti namo į švarų, tvarkingą butą.
Mokymasis priimti ribas ir skirti laiką sau bei artimiesiems tai suteikia galimybę išlikti laiminga, o namų šiluma nekyla iš nuolatinio darbo, o iš nuoširdaus bendravimo. Tad kartais geriau nepakviesti svečių, kad išlaikytume vidinę ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.
