– Kurį laiką apsistosime pas tave, nes neturime pinigų išsinuomoti butą! – Taip man pasakė mano draugas.

Na, žinai, aš esu labai veikli moteris, net ir dabar nors man jau 65-eri, spėju užsukti į visokių vietų ir sutikti įdomių žmonių. Visa širdimi prisimenu jaunystę ir su džiaugsmu, ir šiek tiek su liūdesiu. Tais laikais galėjai atostogauti kur tik norėjai! Važiuodavai prie Baltijos jūros, galėjai išsiruošti su palapine į mišką su draugais ar kolegomis, plaukti Nemunu kruizu. Tokios atostogos beveik nieko nekainavo už kelis litus gaudavai va tokių nuotykių.

Bet dabar tas jau liko tik praeity…

Man visada buvo smagu bendrauti su žmonėmis. Susipažindavau paplūdimyje, teatre. Daug kas liko draugai iki šiol ryšys nepraėjo.

O tada… Vieną vakarą mums su vyru atėjo telegrama. Nesuvokėme, kas galėjo ją atsiųsti. Aišku, niekur neketinome važiuoti. Bet štai ketvirtą ryto durų skambutis. Atidarau, ir žiūriu ant slenksčio stovi Viktorija, dvi paauglės, močiutė ir vyriškis. Šalia jų kalnas daiktų. Mes su vyru abu apstulbę. Bet tada, kaip mandagūs žmonės, įleidom tuos netikėtus svečius į butą.

Viktorija man sako:
Kodėl neišėjot mums? Gi telegramą siuntėme! Be to, taksi kainuoja! Atsiprašau, bet net nežinojau, kas ją siuntė. Nu, bet tavo adresą turėjom. Tai ir atvažiavom. Galvojau tiesiog apsikeisti laiškais, tiek ir viskas!

Paskui Viktorija papasakojo, kad viena iš mergaičių šiemet baigė mokyklą ir nusprendė studijuoti universitete. Visa šeima atvažiavo palaikyti ją.

Gyvensim pas tave! Mes neturim pinigų nuomai, o tavo butas kone miesto centre!

Aš buvau šokiruota. Mes gi ne giminės, kodėl turėtume juos priimti? Juk reikėjo juos maitinti tris kartus per dieną! Dar buvo atsivežę šiek tiek maisto, bet patys nieko nevirė reikėjo viską jiems paruošti.

Po trijų dienų jau nebeišlaikiau, paprašiau Viktorijos ir jos giminės išsikraustyti. Man buvo visai nesvarbu, kur jie eis. Užvirė baisus skandalas Viktorija pradėjo daužyti indus ir isterikškai rėkauti.

Man tiesiog akys iššoko iš nuostabos dėl tokio elgesio. Galiausiai jie išėjo. Bet suspėjo pavogti mano chalatą, kelis rankšluosčius ir, stebuklui, net didelį puodą kopūstų troškinio. Neįsivaizduoju, kaip jiems pavyko jį išnešti! Tiesiog puodo dingo kaip dūmas…

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

4 + twenty =

– Kurį laiką apsistosime pas tave, nes neturime pinigų išsinuomoti butą! – Taip man pasakė mano draugas.