Man visiškai nerūpi!” – Svajonė paskriejo po kambarį, mosuodama rankomis. – “Mama, kiek galima kentėti? Man draugės jau juokiasi!

“Man visiškai nerūpi!” – Rūta praėjo per kambarį, mosuodama rankomis. “Mama, kiek galima kentėti? Mano draugės jau juokiasi!”

“Mama, vėl čiurlena! Vėl!” – sušuko Rūta, išlįsdama iš vonios su šlapiais plaukais ir rankšluosčiu rankose. “Aš gi sakiau, kad su šiuo butu kažkas negerai!”

“Tyliok! Kaimynai išgirs!” – sušnibždo Nida Kazlauskienė, metusi šluostę ir skubėdama link dukters. “Kur čiurlena?”

“Visur čiurlena! Iš čiaupo, iš dušo, net po kriaukle kažkoks bala susidarė!” – Rūta mosavo rankomis, apšlakstydama vandeniu koridorių. “Aš gi sakiau! Sakiau, kad nereikėjo įsivelti į šitą griuvėsį!”

Nida tylėdama nuėjo į vonios kambarį, pažiūrėjo į plūstančią grindimis vandenį ir sunkiai atsisėdo ant taburetės. Prieš mėnesį jie persikraustė į šį dviejų kambarių butą miesto centre, pardavę savo namą priemiestyje. Atrodė, kad gyvenimas pagaliau pagerės – šalia darbas, parduotuvės, poliklinika. O dabar…

“Mama, ko sėdi? Reikia kažką daryti!” – Rūta stovėjo durų kelyje, apsivilkusi chalatu.

“O ką daryti?” – pavargusi atsakė Nida. “Šaukėme santechniką? Vėl už savo sąskaitą? Jau trečią kartą per mėnesį.”

“Gal kreiptis į nuomininkę? Tegul ji moka, gi tai jos butas!”

“Kreipiausi. Sako, mes patys kalti, netinkamai naudojamės santechnika. Kaip netinkamai galima naudotis čiaupu?” – Nida atsistojo, ėmėsi rankšluosčio. “Eik pusryčiauti, pavėluosi į darbą.”

“Kokie pusryčiai? Mums viryklė vėl neveikia!” – suirzino Rūta. “Vakar visą vakarpusį vargau, vos košę išviriau. O šiandien ji išvis neįsijungia.”

Nida tik atsiduso. Viryklė neveikė nuo pat pirmos dienos, bet nuomininkė, Valerija Jonaitienė, tvirtino, kad ji veiksminga, tiesiog reikia priprasti. Prie to, kad degikliai įsijungia per kartą, o orkaitė dirba tik tada, kai jai norisi.

“Gerai, nubėgsiu pas Laimę, paprašysiu užvirti vandens,” – nurmėjo Rūta, užsivilkdama džinsus.

“Nereikia lakstyti pas kaimynus!” – sustabdė ją motina. “Jau ir taip gėda. Vakar pas Laimutę prašėm aliejaus, užvakar druskos. Pagalvos, kad kokios elgetos esam.”

“Tai ką? Į darbą badom eiti?”

Nida pažvelgė į dukrą ir pajuto, kaip gerklę užspaudė pažįstamas kamuolys. Kodėl jie tik sutiko į šį persikraustymą? Savo name problemų buvo mažiau, o čia kasdien nauji iššūkiai.

Rūta išėjo į darbą alkan

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

7 − 4 =

Man visiškai nerūpi!” – Svajonė paskriejo po kambarį, mosuodama rankomis. – “Mama, kiek galima kentėti? Man draugės jau juokiasi!