Maniau, kad mano santuoka klostosi puikiai, kol pažįstamas manęs paklausė

Vedžiausi labai anksti iš didelės meilės. Prieš tapdami vyras ir žmona, draugavome ketverius metus. Tikrai daug ką patyrėme kartu.

Dabar mūsų bendras gyvenimas trunka jau daugiau nei šešerius metus. Visiškai pasitikiu savo vyru, kaip ir savimi. Mano vyras labai švelnus, rūpestingas ir dėmesingas. Visada man padeda buitiniuose darbuose. Nors jis nepasižymi nei dideliu drąsumu, nei stiprumu. Sunku jį pavadinti patraukliu, tačiau jo širdis nepaprastai gera, o pozityvumo ir tikėjimo žmonėmis jis turi pilnus glėbius šituo užkrečia ir įkvepia ištverti net ir pačias sunkiausias gyvenimo akimirkas.

Tačiau jam trūksta ryžto, visiškai nemoka priimti sudėtingų sprendimų ar žengti iš komforto zonos. Jis labai drovus ir be galo padorus žmogus. Per šiuos šešerius metus jis visiškai nepasikeitė.

Jam visiškai nerūpi nei savo sveikata, nei išvaizda. Bet kokie gyvenimo pokyčiai jį gąsdina. Mano vyras už mane beveik dešimt metų vyresnis. Man dvidešimt šešeri, ir man gyvenimas teikia džiaugsmą. Turiu puikų darbą, pati nusipirkau mašiną, moku būsto paskolą už mūsų namą.

Neseniai viena draugė manęs paklausė: Kam tau jis išvis reikalingas? Ir tada, atrodo, nutrūko mano asmeninė laimė. Dabar sėdžiu ir mąstau: O iš tikrųjų, kam man jo reikia?Galbūt todėl, kad kai atsigulu pavargusi po ilgos dienos, visada žinau, jog jis šalia ramus, tylus, nekeliantis bangų, bet tvirtai laikantis už rankos. Kad jo paprastas buvimas sušildo labiau nei didžiausi gestai ar žadėtos stebuklingos kelionės. Ir kai aplinkui tiek daug triukšmo, lūkesčių ir nuolatinių bandymų būti geresne, gražesne, drąsesne, pas jį visada galiu būti tiesiog savimi. Galbūt todėl jis ir yra tas žmogus, kuris be žodžių parodo tai, ko kartais pavargstu ieškoti kitur tylų supratimą ir nesibaigiančią kantrybę.

Aš nežinau, kur mūsų kelias mus nuves. Tačiau kol turiu šią ramybę širdyje, jaučiu, kad turiu daugiau, nei kada galėjau pasvajoti. Ir kol sėdžiu čia, apgobta pačių paprasčiausių gyvenimo stebuklų, švelniai sau atsakau: man jo reikia todėl, kad su juo pasaulis atrodo truputį šviesesnis.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

twelve − 5 =

Maniau, kad mano santuoka klostosi puikiai, kol pažįstamas manęs paklausė