Mano brolis buvo drovus berniukas nuo pat vaikystės. Metai bėgo, bet niekas nesikeitė. Mokykloje jis beveik nesusirado draugų, nors Vytautas buvo tikrai geras vaikis. Dėl savo charakterio jis net nesugebėdavo normaliai susipažinti su merginomis. Net universitete jo rate buvo tik vaikinai. Mergina, kuri jam patiko, susižavėjo kitu, nes mano brolis vis delsė apsispręsti. Nors Vytauto asmeninis gyvenimas vis nesisekė, darbinėje veikloje jis kilo sparčiai.
Baigęs universitetą, brolis susirado darbą, nusipirko butą Vilniuje ir pradėjo padėti artimiesiems. Metams bėgant, taip ir nerado tinkamos merginos. Net bandžiau supažindinti jį su draugėmis, bet viskas buvo veltui. Merginos sutartinai sakydavo, kad su Vytautu nėra apie ką kalbėtis, nors jis ir be galo geras vyras. Tačiau buvo viena mergina, kuri sugebėjo sušildyti brolio širdį. Vytautas tiesiog spindėjo iš laimės.
Kalbant apie mane, aš geriau būsiu viena, nei su žmogumi kaip Vytautas. Naujoji jo draugė Daiva dirba pardavėja nedidelėje parduotuvėje ir turi du vaikus iš ankstesnės santuokos. Nei aukštojo išsilavinimo, nei nuosavo būsto ji neturi. Net nesuprantu, kodėl brolis su ja. Kai Vytautas pristatė savo išrinktąją tėvams, mama vos nenualpo ir pasakė svečiui išeiti. Man labai gaila brolio. Jis tiek metų buvo vienas, o kai surado merginą ji jo tikrai neverta. Vytautas neklauso tėvų patarimų. Akivaizdu, meilė apakina. Tikiuosi, kad brolis greitai supras savo klaidą ir ją paliks.
Kaip galėčiau jį įtikinti?
