Mano sūnus ką tik atšventė 31-ąjį gimtadienį ir neseniai man prisipažino, jog nuomininkai, gyvenantys jo tėvo bute Vilniuje, turi išsikraustyti, nes jis nori persikelti ten gyventi kartu su žmona.

Manau, kad viskas, kas nutinka mūsų gyvenime, nėra atsitiktinumas visi esame atsakingi už savo pasirinkimus ir privalome prisiimti pasekmes. Sprendimai, kuriuos priėmiau anksčiau, stipriai veikia mano dabartį. Mano gyvenime padariau labai blogą pasirinkimą susiejau savo likimą su neatsakingu vyru. Įsimylėjau Paulių ir pasitikėjau juo, nors žinojau, kad jis nuolat bendrauja su daug moterų. Tikėjau, kad dėl manęs jis pasikeis. Deja, žmonės nesikeičia net kai gimė mūsų sūnus, Paulius vis tiek domėjosi kitomis moterimis.

Prieš kurį laiką ėmiau girdėti gandus apie naujas vyro nuotykius pasakojo draugės, kaimynai ir net giminaičiai. Tai mane žiauriai įskaudino ir pažemino net nežinau, kas buvo labiau skaudu. Taip gyvenau penkerius metus. Laimei, Paulius išėjo iš mūsų buto ir atidavė jį mūsų sūnui, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. O aš išsinuomojau butą iš buvusio vyro ir ten apsigyvenau kartu su sūnumi ir mama, kurią turėjau slaugyti.

Visada stengiausi sūnui suteikti kuo geresnį gyvenimą. Visas lėšas, kurias gaudavau iš nuomos, skirdavau jo mokslams, drabužiams ir kitoms reikmėms. Norėjau, kad jis turėtų gražią vaikystę. Taip pat tuos pinigus naudodavau sąskaitoms, maistui ir vaistams savo mamai. Tikėjausi, kad sūnus, užaugęs, įvertins viską, ką dėl jo dariau. Deja, dabar, būdama 57 metų, sergu diabetu. Kad išgyvenčiau, privalau nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir leisti insulino dozes.

Dėl ligos nebeturiu galimybės dirbti niekas nenori priimti į darbą mano amžiaus moters, sergančios diabetu. Mano vienintelis pajamų šaltinis yra pinigai, kuriuos gaunu iš nuomojamo buto. Sūnus neseniai atšventė 31-ąjį gimtadienį ir papasakojo, kad nuomininkai, gyvenantys tėvo bute Vilniuje, turi išsikraustyti, nes jis nori įsikurti ten su žmona. Kai pasakiau, jog nebeturėsiu kur gyventi, jis atsakė, kad tai ne jo rūpestis.

Nežinau, kaip taip nutiko visą gyvenimą sunkiai dirbau ir vis tiek nesugebėjau sutaupyti pensijai. Dabar esu pasimetusi… Reikia pirkti vaistus, maistą, apmokėti sąskaitas. Kaip mano pačios vaikas galėjo taip pasielgti? Kas gi jis mano esąs?

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

20 − 17 =

Mano sūnus ką tik atšventė 31-ąjį gimtadienį ir neseniai man prisipažino, jog nuomininkai, gyvenantys jo tėvo bute Vilniuje, turi išsikraustyti, nes jis nori persikelti ten gyventi kartu su žmona.