Mano tėvai man niekada nesuteikė tokios paramos, kokios man reikėjo, tačiau draugai visada buvo šalia visais sunkiais gyvenimo momentais. Nors dažnai sakoma, kad šeima yra amžina, mano gyvenime taip nebuvo. Tikriems draugams aš visada buvau svarbi jie mane palaikė, skatino ir padėjo tada, kai labai reikėjo.
Mūsų draugystė užsimezgė mokykloje. Grupė merginų ir vaikinų tapo ypač artimi. Kai išsakiau norą lankyti dailės būrelį, mano tėvai atsisakė mokėti už pamokas. Tačiau draugai suskubo padėti: nupirko man popieriaus, pieštukų, net vienas iš jų, Justas, įkalbino savo seserį Eivilę, talentingą dizainerę, nemokamai mane pamokyti. Priartėjus mokyklos baigimui, tėvai ne tik nesidomėjo, bet ir atsisakė leisti pinigus šventei. Tuomet draugai surado papildomų darbelių, kad surinktų litų šventei, o ir padėjo paruošti viską nuo suknelės siuvimo iki šukuosenos bei makiažo.
Nusprendus keisti universitetą, tėvai vėl pasipriešino. Išgirdau ultimatumą: arba studijuoju, kur jie nori, arba viską finansuoju pati. Būtent tuo laikotarpiu draugai nepaliko manęs likimo valiai. Galiu pasakyti, kad gėdytis neteko gyvenau su jais, draugai dalijosi savo maistu, padėjo susitvarkyti būtis, kol taupiau kiekvieną eurą studijoms.
Metų bėgyje draugai rėmė mane įvairiais gyvenimo keliais. Padėjo sumokėti paskolą butui, susivienijo padėdami namus suremontuoti, slaugė ligos metu. Priešingai, tėvai bei brolis nė karto nepadėjo nei žodžiu, nei darbu. Nors nuolat kartojo, kad šeima stipriausia atrama, per pastaruosius ketverius metus jie su manimi nė karto nekalbėjo. Iš tikrųjų aš nė nebejaučiu tam priežasties šalia manęs visada tikrieji šeimos nariai: draugai. Jie visada rado laiko palaikyti, suteikti pagalbą ar tiesiog apkabinti, kai liūdna.
Šiandien galiu tvirtai sakyti: mano šeimą sudaro šeši žmonės keturi draugai iš mokyklos ir du iš universiteto. Esu nepaprastai dėkinga, kad turiu juos šalia savęs. Gyvenimas Lietuvoje išmokė: tikroji šeima yra tie, kurie buvo šalia sunkiausiomis akimirkomis, o kraujo ryšiai dar nebūtinai suteiks šilumos ir paramos. Vertinkime tuos, kurie niekada tavęs nepalieka juk dažnai būtent jie yra tikrieji mūsų gyvenimo šeimos nariai.
