„Mano vyras ir dukra visada mane ignoravo, todėl tyliai išėjau. Tada jie pradėjo panikuoti…“

Mane vadino Ona. Man trisdešimt metų, dirbu identifikavimo kompanijoje sekretore, ir iki neseniai gyvenimą su savo vyru Vaidu ir jo dukra Gabriele laikiau nauja šeima, apie kurią visą gyvenimą svajojau.

Vaidas buvo devynerius metus už mane vyresnis. Jis buvo išsiskyręs, kai susipažinome, ir pats augino dukrą po to, kai jo buvusi žmona atsisakė globos ir dingo. Gabrielei tuo metu buvo dvylika madinga, su ryškiais akimis ir nepaprastai mandagi, kai Vaidas pirmą kartą mus supažindino.

Malonu susipažinti. Aš Gabrė. Ačiū, kad rūpinies mano tėčiu.
Jos gyvenimo džiaugsmas atpalaidavo mano nervingas rankas. Buvau pasiruošusi atstumimui, tačiau ji atrodė nuoširdžiai laiminga, kad esu šalia.

Pamaniau: Ji liko viena, be motinos. Galbūt aš galiu tapti ta žmogum.

Po metų Vaidas man pasipiršo. Mano tėvai dvejojo kas nesidvejotų, kai vyras jau turi dukrą? bet pagaliau, įtikinti mano ryžto, davė savo palaiminimą. Aš ištekėjau už Vaido ir persikrausčiau į daugiabutį, kuriame jis gyveno su Gabriele.

Iš pradžių viskas ėjo sklandžiai. Gabrielė net vadino mane mama. Vaidas buvo švelnus. Vakarais valgydavome kartu, žiūrėdavome juokingas laidas. Manyjau, kad istorija rašosi savaime.

Bet praėjus mėnesiams, atsirado mažyčių įtrūkimų.

Vieną vakarą po vakarienės Gabrielė paliko savo lėkštę ant stalo ir atsigulo ant sofos su telefonu rankose.

Gabrė, susitvarkyk savo lėkštę. Jau pakankamai suaugusi.

Ji užsimerkė. Ech, rimtai? Mama, ar tu negali tai padaryti?

Aš sustingau. Ne. Tu jau paauglystėje. Turi išmokti rūpintis savimi.

Nustok niurzgėti! Tu tokia erzina.

Vaidas stojo jos pusėn. Nebūk tokia griežta, Ona. Ji dar vaikas. Tu turėtum sutvarkyti.

Jaučiau, kaip veidas užsidegė. Nebausiu jos už tai, kad ji yra mano pamotė. Noriu, kad ji augtų atsakinga.

Tačiau sėkla jau buvo pasėta. Nuo tos akimirkos Gabrielė priešinosi kiekvienam mano paprasymui. Vaidas jai leisdavo. Namų ruoša, apsipirkimas, valymas palaipsniui visa tapo mano darbu.

Kai bandžiau su jais kalbėtis Juk esame šeima, dirbkime kartu Vaidas mane nubloškė: Namų darbai moters darbas. Gabrielė tyčiojosi: Tu tokia šalta motina.

Nors dirbau pilnu etatu, jie elgėsi su manim kaip su tarnaite.

Tada prasidėjo problemos mokykloje. Gabrielei buvo keturiolika, ir ji turėjo ruoštis stojamiesiems egzaminams į gimnaziją. Ji buvo protinga, bet tinginė. Norėjo įstoti į prestižinę privačią mokyklą, bet popietes leisdavo telefone slenkstydama.

Gabrė, tau reikia mokytis. Gimnazijoje bus sunku.

Ji apsiniaukė. Užsičiaupk. Tu man ne tikra motina.

Vaidas pridūrė: Nevaržyk jos. Ji susitvarkys. Jai galima pasitikėti.

Aš su juo įsiplieskiau. Kuo labiau priešinausi, tuo šaltesnis jis tapdavo. Kartais grįždavo namo vėlai, murmėdamas kažką apie darbą. Įtarian, kad jis mane vengia.

Name užgulė įtampa. Galvojau apie skyrybas, bet dvejojau ar dabar jau jas pradėti, kai taip stengiausi įtikinti tėvus?

Tada vieną rytą viskas pasikeitė.

Labas rytas, Gabrė. Pusryčiai paruošti.

Ji praėjo pro mane be žodžio.

Gabrielė?

Nieko.

Tą vakarą paskambinau Vaidui. Ei, noriu pakalbėti apie Gabrielę

Tyla. Jis net neatsigręžė.

Diena po dienos jie mane ignoravo. Sveikinimai, klausimai, bandymai kalbėtis nieko. Buvau tarsi nematoma. Jie šnekėjosi tarpusavyje, bet kai tik atsiverčiau lūpas, jų akys stiklo.

Gaminau, valiau, skalbinau, bet net ačiū nebegirdėjau. Savaitgaliais jie išėisdavo kartu, palikdami mane vieną bute, kurį kažkada laikiau savo namais.

Bandžiau dar kartą Gabrielės mėgstamiausią troškinį, Vaido mėgstamą alų šaldytuve. Nieko. Tyla spaudė visur, lyg sienos.

Verkiuosi duše, kur niekas negirdėjo. Kodėl?

Atsakymas atėjo netikėtai.

Vieną vakarą grįžau namo anksčiau ir išgirdau balsus iš kiek atvertos svetainės durų.

Gabrielė kikeno. Mama tokia naivi. Haha. Ignoravimo strategija veikia puikiai. Ji tyli ir viską daro.

Vaidas nusijuokė. Taip. Ji nustojo niurzgėti, o vis tiek moka sąskaitas. Tapo naudinga tarnaite.

Gabrielė sušuko: Nuo šiol man reikės daugiau pinigų gimnazijai. Mama gali tiesiog daugiau dirbti! Aš jauna, man nereikia tvarkytis namuose. Tai tobula. Tęskime ignoruoti.

Širdis plakosi. Mano vyras ir mano pamotė juokėsi, kaip lengvai pavertė mane tarnaite.

Krūtinėje užvir

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

10 + twelve =

„Mano vyras ir dukra visada mane ignoravo, todėl tyliai išėjau. Tada jie pradėjo panikuoti…“