Matas grįžta namo ir sutinka keistą vaizdą žmona dingo be žinios. Žmonos ir vienerių metukų sūnaus nebuvimas jį nustebina ir neramina. Nusprendęs išsiaiškinti, Matas nueina pas kaimyną paklausti, kur galėjo būti jo žmona, kai staiga tas kaimynas išeina iš namų, nešdamas Matui ant rankų jo sūnų.
Pasirodo, žmona paliko sūnų kaimynui prižiūrėti, kol ji pati turėjo išspręsti skubų reikalą. Nors Matas yra patyręs tėvas, jis negali atsikratyti minties kas galėjo paskatinti žmoną taip netikėtai palikti sūnų? Vis dėlto jis dėkoja žmonai, kuri paliko jam mikrobangų krosnelėje šiek tiek maisto.
Laikui bėgant pusvalandis, valanda, dvi, penkios Matui nerimas vis stiprėja. Jis nuolat bando paskambinti žmonai, tačiau ji neatsiliepia į daugybę jo skambučių. Valandos slenka, o nerimas vis auga. Galiausiai jam pavyksta užmigdyti sūnų, laukdamas žinios iš žmonos.
Pagaliau sulaukia ilgai laukto skambučio. Džiugiai griebia telefoną ir užduoda žmonai daugybę klausimų: kur ji, ką veikė visą dieną. Tačiau, jo nusivylimui, žmona išvengia atsakymų. Vietoj to praneša, jog neturi jokios intencijos sugrįžti namo ir nusprendė palikti Matui sūnų visam laikui.
Nustebęs ir sutrikęs, Matas negali patikėti tuo, ką išgirdo. Jis kabinasi į telefoną, tikėdamasis, kad tai tik žiaurus pokštas, bet ši skaudi tiesa jam neleidžia nurimti. Dabar jis priverstas prisiimti visas tėvystės pareigas ir tapti tiek mama, tiek tėčiu, kad galėtų užauginti savo sūnų, nors ir vienas.
