Maždaug valandą stebiu būsimus tėvus jie ką tik baigę gimnaziją.
Neseniai lankiausi pas ginekologę. Kaip ir visada eilė ilga, gydytoja vėluoja. Už manęs stovinti aštuoniolikmetė, jau nėščia, atėjo ne viena, o su būsimu tėčiu, panašaus amžiaus. Tėveliai visiškai nekreipia dėmesio į kitus laukiančius ir elgiasi, kaip širdis geidžia. Vaikinas garsiai juokiasi per visą koridorių, nes laukia sūnaus:
Argi nemalonu, kad bus sūnus? Hėėėėėėėė…
Šį sakinį pakartoja gal dešimt kartų, kol šauna mintis:
Ei, juk dar neišrinkome vardo! Pavadinkime jį kaip nors pagal gydytoją!
Vaikinas ima vaikščioti po koridorių. Skaito gydytojų pavardes ir vardus, garsiai komentuoja. Galiausiai prisėda prie merginos ir vėl ima kvatotis. Pro šalį eidama pagyvenusi moteris nenulaiko ir pasako pastabą:
Jaunuoli, baikite kvailioti!
Vaikinas nustebęs atsisuka į moterį, pažvelgia ir atkerta:
Močiutė irgi nėščia! Chi-chi-chi…
Jo mergina tyliai krizena, su tuo pačiu tuščiu žvilgsniu. Aš vos susilaikau, nenoriu bartis su nėščia mergina, nors nervai jau pasiruošę trūkti. Tada vaikinas sugalvoja naują temą apie maistą.
Mirštu iš alkio! Ja-ja-ja…
Man labai reikia valgyt, o čia dar pusvalandis liko…
Einam cepelinų! Vėliau grįšim!
Nenoriu cepelinų.
Tapai išranki! Hahaha…
Nuo viso to tauškimo visiems galvos ima skaudėti, bet, ačiū Dievui, porelė visgi išeina nežinau, ar į cepelininę, ar kur kitur, bet man nesvarbu. Svarbiausia, kad išeina.
Baisu pagalvoti, kokį auklėjimą gaus jų vaikas. Greičiausiai bus lygiai toks pat neišauklėtas. Viliuosi, kad seneliai bandys įsikišti, nors jei jau užaugino taip, gal ir anūkų niekas nepakeis.
