Mergina rūpinosi kaimynės močiute, visi manė, kad ji tai daro dėl palikimo, tačiau jie klydo.
Aš pasakosiu apie Rugilę. Jos tėvas ją ir motiną paliko, kai Rugilei buvo vos keli mėnesiai. Likusią šeimą sudarė mama ir senelis būtent jis tapo pagrindiniu žmogumi jos gyvenime. Deja, Rugilės mama susirgo sunkia liga ir mirė, kai jai buvo tik dešimt metų. Nuo tada ji liko tik su seneliu, kuris jai buvo kaip tėvas, draugas ir patarėjas.
Močiutė buvo mirusi dar anksčiau už motiną taigi Rugilei be senelio nieko daugiau šeimoje neliko. Užaugusi tapo savarankiška, pradėjo dirbti ir prižiūrėti senelį, kuris pastaruoju metu stipriai susilpnėjo ir tik gulėjo lovoje. Rugilė suprato, kad jo dienos jau suskaičiuotos.
Rugile, turiu tavęs paprašyti malonės, pasakė vieną vakarą senelis.
Ką nori, kad padaryčiau?
Žinai, tavo močiutė visada turėjo artimą draugę, kuri jai buvo kaip sesuo. Kol močiutė buvo gyva, ji dažnai ją lankydavo ir padėdavo ūkio darbuose. Po močiutės mirties aš pats stengdavausi užsukti pas Teklę. Viena tavo neišleisk jos, Rugile, pažadėk, kad po manęs ja pasirūpinsi.
Pažadu, pasakė Rugilė.
Kitą dieną senelis mirė. Rugilė pasiliko visai viena. Ji pradėjo lankyti Teklę, padėjo jai namų ruošoje, gamino valgyti. Keistai atrodė, nes Teklė turėjo giminaičių, tačiau niekas ja nesirūpino. Po trijų metų mire ir Teklė. Tik tuomet jos giminės pasirodė name.
Per laidotuves visi giminės ieškojo kažko po namus aišku, visi ieškojo pinigų. Rugilė iš Teklės buto pasiėmė tik seną nuotrauką ir išėjo. Kitą dieną ją namuose aplankė mirusiosios sesuo.
Rugile, noriu pasikalbėti
Kas nutiko?
Teklė paliko tau testamentą. Bet juk tu esi jai niekas, o mes jos giminaičiai. Taip, aš ja nesirūpinau, bet mano gyvenime buvo daug sunkumų. Atsilyginsiu tau kitaip.
Gerai, sumokėk, trumpai tarstelėjo Rugilė.
Ar ji viską atidavė giminei? Ne, visas palikimą ji paaukojo vaikų globos namams.
