Nu žiūrėk, papasakosiu tau istoriją, kurią vakar išgirdau iš draugo net nežinau, verkti ar juoktis… Taigi, buvo toks Mindaugas ir Justina, jų santuoka ilgai neištruko vos tris metus išgyveno kartu, o ir matėsi, kad nuo pat pradžių ne ten jie pataikė. Susilaukė dukros, paskui greit ir išsiskyrė. Mindaugas, kaip tikras tėvas, iškart sutiko mokėti pinigus dukrai išlaikyti. Pasitarė su Justina: Nereikia, kad oficialiai paduotum mane alimentams, aš kas mėnesį pačiu laiku pervesiu tau pinigus. Kurį laiką taip ir buvo viskas tvarkoj.
Bet neilgai trukus Mindaugas neteko žado nuo gauto laiško. Ten aiškiai parašyta buvusi žmona reikalauja, kad Mindaugui būtų atimtos tėvystės teisės. Kas čia per nesąmonė?! Pridėtas ir DNR testas, kuris parodė, kad Mindaugas išvis nėra tos mergaitės tėvas. Tikrasis tėvas kažkoks vyras, su kuriuo Justina buvo susituokusi jau ne vienerius metus. Suprask, Justina du metus vaikščiojo ir su vienu, ir su kitu. O Mindaugui pinigus už vaiką teko mokėti jau penkerius metus iš eilės.
Tai žinai, žmogui aplamai širdis skauda ir galva netveria. Jaučiasi apgautas jam gi tas vaikas net ne jo, o pinigus vis tiek kiekvieną mėnesį po 200 eurų pervesdavo. Dabar jau Mindaugas galvoja reikia bylinėtis ir visus tuos pinigus grąžintis atgal. Juk Lietuvos įstatymai kaip tik leidžia susigrąžinti sumokėtus alimentus, kai DNR įrodo, kad vaikas ne tavo.
Štai dabar Mindaugas bylinėjasi su Justina. Bet įsivaizduok, ar jis tikrai daro teisingai? Man tai atrodo, kad nors logika jo pusėj, bet širdy vis tiek kažkokia sumaištis. Kaip galėtum vieną dieną mokėti už vaiką, o kitą jau pyktis dėl pinigų, žinodamas, kad ilgus metus galvojai, kad ta dukra tavo? Žinai, situacija tikrai sunki…
