Naujinimas prieinamas
Žinai, kaip buvo? Pirmą kartą telefonas pasidarė raudonas tiesiog paskaitos metu. Ne šiaip ekranas visas senas subraižytas Dainiaus plytinis mobilusis, taip nušvito, kad rodės, kažkas viduje įkaito kaip grilis kūrėsi.
Dainiau, tavo telikas tuoj sprogsta, šnibžtelėjo iš gretimos vietos Lukas, pasitraukdamas suole. Sakiau gi: nestatyk tų piratinių softų.
Ekonometrikos dėstytoja braižė kažką prie lentos, o auditorija tyliai burzgė, bet ta ryški raudona šviesa švietė net per Dainiaus džinsinį švarką. Telefonas vibravo, tik ne taip, kaip įprasta, o nuosekliai, lyg pulsas.
Yra naujinimas, išmetė ekranas, kai Dainius, nebeištvėręs, išsitraukė aparatą iš kišenės. Po užrašu naujos programėlės piktograma: juodas apskritimas su plonu baltu ženklu, lyg magiška runa ar stilizuota M raidė.
Pamirkčiojo. Rodėsi, jau matęs šimtus tokių minimalizmas, madingas šriftas, nieko naujo. Bet viduje kažkas susitraukė: atrodė, ta programėlė žiūri į tave atgal.
Pavadinimas: Mirra. Skiltis: Įrankiai. Dydis: 13,0 MB. Vertinimo nėra.
Atsisiųsk, kažkas pasakė iš dešinės.
Dainius net krūptelėjo. Iš dešinės sėdėjo tik Austėja, pasinėrusi į konspektą. Galvos nepakėlė.
Kū čia, Auste? palinko link jos.
Ką? Austėja pakėlė akis. Aš juk tyliu.
Tas balsas buvo ne berniuko, ne mergaitės, net ne garsas tiesiog kaip iškylantis pranešimas galvoje.
Atsisiųsk, pakartojo, o tą akimirką ekranas mirktelėjo: Įdiegti.
Dainius nurijo seiles. Jis gi iš tų tipų, kuriuos vis vilioja beta testai, visos galimos modifikuotos OS, vis kapstosi ten, kur normalus žmogus nekiša nosies. Bet net jam čia buvo kažkas ne taip.
Ir vis tiek pirštas spustelėjo.
Įsidiegė akimirksniu lyg ta aplikacija būtų jau kažkur buvusi, tik laukusi leidimo. Jokios registracijos, nei Facebook, nei Google. Tik juodas ekranas ir viena eilutė: Sveikas, Dainiau.
Kaip žinai mano vardą? išsprūdo jam garsiai.
Dėstytoja atsisuko, žiūrėjo pro akinius taip, lyg peršviestų kiaurai.
Jaunuoli, jei baigėt pokalbį su savo telefonu, gal grįšit prie pasiūlos-paklausos modelio?
Visi tyliai kikeno. Dainius sumurmėjo atsiprašymą, paslėpė telefoną po suolu, bet akys vis tiek krypo į ekraną.
Prieinama pirmoji funkcija: Tikimybės poslinkis (1 lygis).
Po tuo mygtukas: Aktyvuoti. Mažom raidėm: Dėmesio: naudojimas keičia įvykių struktūrą. Gali pasireikšti šalutiniai efektai.
Nu jo, aišku, dar tik parašysiu krauju, suburbėjo.
Viduje plykstelėjo smalsumas. Tikimybės poslinkis? Skamba kaip dar vienas sėkmės generatorius jei ką, prikraus reklamų, išsiurbs duomenis, gal praneš laimėjai iPhone.
Bet raudonas korpuso žybsėjimas neišblėso. Telefonas buvo šiltas, beveik karštas lyg gyvas. Dainius prispaudė jį prie kelio, uždengė sąsiuviniu ir vis tiek paspaudė mygtuką.
Ekranas sudrebėjo, lyg ežero vanduo nuo vėjo. Sekundei pasaulis nutilo, spalvos paryškėjo. Ausyse nuskambėjo keistas garsas, lyg kas brauktų pirštu per krištolo taurelę.
Funkcija aktyvuota. Pasirinkite tikslą.
Apačioje laukelis ir užrašas: Trumpai aprašykite norimą rezultatą.
Sustingo. Iš pradžių atrodė juokinga, bet dabar, jau, atrodė, pernelyg prasminga. Atsidairė dėstytoja mostagavo markeriu prie lentos, Austėja rašė konspektą, Lukas paišė tanką sąsiuvinyje.
Na gerai, pabandykim, pagalvojo.
Įrašė: Kad šiandien manęs nekviestų prie lentos. Pirštai drebėjo. Paspaudė OK.
Pasaulis vos pastebimai sudrebėjo lyg liftas, kuris trumpam pajudėjo per milimetrą žemyn. Krūtinėje praplyšo tuštuma, pritrūko kvapo. Tada viskas grįžo į vietas.
Tikimybė pakoreguota. Funkcijos likutis: 0/1.
Taigi dėstytoja atsisuko į auditoriją. Kas ten pagal sąrašą
Dainiui pilve kažkas susiraukšlėjo į šaltą gniutulą. Žinojo: aiškiai dabar ištars jo pavardę. Visada kaip užsimanai likti nepastebėtas, taip iškart pakviečia.
Kavaliauskas, perskaitė dėstytoja. Kur jis? Kaip visad, vėluoja. Gerai, tada
Pirštas slinko sąrašu. Sustojęs.
Petrauskaitė. Prie lentos.
Austėja susiraukė, užvertė sąsiuvinį ir nuraudusi nuėjo link lentos.
Dainius sėdėjo it prikaustytas. Sukosi galvoj: Veikia. Rimtai suveikė.
Telefonas nustojo raudonai švytėti, tyliai aptemo.
Išėjo iš universiteto kaip po koncerto visi garsai atrodė užspausti. Kovo vėjas sukosi, kiemat žibėjo balos, o virš stotelės kabėjo stora pilka debesies skraistė. Dainius ėjo įsmeigęs akis į ekraną.
Programėlė Mirra spoksojo sąraše, kaip niekur nieko. Nei reitingo, nei aprašymo. Nustatymuose lyg nebuvusi: nei dydžio, nei talpos. Tik žinojo matė, kaip pasaulis sudrebėjo. Pasikeitė.
Gal tik sutapimas, bandė guostis. Gal tiesiog nenorėjo šiandien vesti manęs. Gal Kaval iauską pirma prisiminė.
Bet kažkur giliai galvoje jau krebždėjo nauja mintis: o jeigu ne?
Telefonas pyptelėjo. Yra naujas Mirra (1.0.1) naujinimas. Įdiegti dabar?
Oho, greitai, suburbėjo Dainius.
Paspaudė Daugiau. Pasirodė langas: Sutvarkytos klaidos, pagerintas stabilumas, pridėta funkcija: Žvilgsnis kiaurai.
Ir vėl nei kas kūrė, nei Android versijos, nei įprastų ilgų tekstų. Tik sausas paaiškinimas: Žvilgsnis kiaurai.
Nu jau ne, išpyškino ir spaudė Atidėti.
Telefonas piktdžiugiškai pyptelėjo ir užgeso. Po sekundės pats įsijungė, mirktelėjo tuo pačiu raudoniu ir parodė: Naujinimas įdiegtas.
Oi ne… sustojo Dainius vidury šaligatvio. Aš juk…
Žmonės aplenkė, kažkas suburbėjo nepatenkintas. Vėjas priklijavo reklamini popieriuką prie bato.
Funkcija prieinama: Žvilgsnis kiaurai (1 lygis).
Po aprašymas: Leidžia matyti tikrąją objektų ir žmonių būklę. Veikimo spindulys: 3 metrai. Veikimo trukmė: ne ilgiau 10 sek. iš karto. Kaina: savijautos atoveiksmio stiprėjimas.
Ką reiškia tas atoveiksmis? per nugarą nuėjo šiurpas.
Telefonas tylėjo. Tik švelniai apšvietė Bandomas paleidimas.
Nepakentė autobuse. Prispaustas prie lango, tarp bobutės su bulvių tinklu ir gimnazisto su kuprine, spoksojo į lekiančius pro langą namus, kol vėl akys užkliuvo už Mirra.
Tik dešimt sekundžių, įtikino save. Tiesiog pažiūrėt…
Atsidarė programėlę ir spaudė Išbandyti.
Pasaulis tik ištampė orą. Garsai tapo duslūs, kaip po vandeniu. Veidai ryškūs. Virš kiekvieno beveik nematomos gijos: vieni apraizgyti stipriau, kiti vos vos.
Mirkčiojo. Gijos ėjo kažkur į niekur, susipynusios. Bobutei su bulvėmis buvo storos pilkos, kai kurios nutrūkusios, lyg degintos. Gimnazistui mėlynos, virpančios.
Vairuotojui virš galvos kabojo stora juoda gniūžtė iš rūdžių privilktų siūlų, einanti laukan per kelią. Joje kažkas virpėjo, tarsi kirmėlytės.
Tris sekundes, sušnibždėjo Dainius. Ketvirtą…
Pasižiūrėjo į savo rankas. Nuo riešų į viršų, po striuke, kilo plonos raudonos gijos, lyg venos. Jos pulsavo, švietė švelniai. Bet viena stora, tamsiai raudona tiesiasi tiesiai į telefoną. Ir vis storėjo.
Krūtinėj suspaudė. Širdis šoko iš ritmo.
Gana! numušė pirštu, išjungė funkciją.
Pasaulis grįžo smūgiu. Variklis ūžė, kažkas juokėsi, cypė stabdžiai. Galva apsvaigo, akyse plaukė.
Išbandymas baigtas. Atoveikslis sustiprėjo: +5%.
Ką tai… Dainius prispaudė telefoną prie krūtinės, bandė nusiraminti.
Vėl pranešimas: Yra naujas Mirra (1.0.2) naujinimas. Rekomenduojama įsidiegti.
Namie ilgai sėdėjo ant lovos krašto, spoksodamas į telefoną, gulintį ant stalo. Kambarys mažas, lova, stalas, spinta, langas į kiemą su nublukusia vaikų žaidimų aikštele. Ant sienos senas plakatas su kosmine stotimi, likęs dar iš mokyklos laikų.
Mama naktinėj pamainoj, tėvas kaip visada, reisuose, t. y., nežinia kur. Bute tyla ir dulkės. Paprastai Dainius šalindavosi jų su muzika, serialais, žaidimais. Šiandien net tyla atrodė pernelyg garsiai.
Telefonas mirksėjo: Įdiekite Mirra naujinimą, kad veiktų korektiškai.
Ko veiktų korektiškai? garsiai paklausė. Ką tu čia darai su žmonėm? Su keliais? Su manim?
Priminė juodą gniūžtę virš vairuotojo. Ir storą raudoną giją nuo savo riešo prie telefono.
Kaina: atoveikslio stiprėjimas.
Kieno atoveikslio? dar kartą. Bet atsakymas jau kūrėsi.
Visada tikėjo, kad pasaulis tai tikimybės. Jei žinai, į kurią vietą stumtelėti, gali gauti norimą baigtį. Bet niekada nemanė, kad kas duos tokį įrankį į rankas pažodžiui.
Jei neįdiegsi naujinimo, žinutė atsirado tiesiai ekrane, be jokio pranešimo, sistema pradės kompensuoti pati.
Kokia dar sistema? pašoko Dainius. Kas tu iš viso esi?
Atsakymas atėjo ne žodžiais. Sekundei pasaulyje aptemo, kaip per lūžtančią lemputę. Ausyse dzingtelėjo, smilkiniuose pradėjo pulsuoti. Staiga jis pajuto ne balsą, o… struktūrą. Kaip jei kas parodytų kodo schemą, bet be žodžių, o jausmu.
Aš sąsaja, susiformavo mintis. Aš aplikacija. Aš būdas. Tu vartotojas.
Vartotojas ko? Magijos? suriko, bet išėjo tik prikimšęs juokas.
Gali vadinti taip, jei nori. Tikimybių tinklas. Tikslų srautai. Padedu tau juos keisti.
O kaina? Dainius sugniaužė kumščius. Tas atoveikslis?
Ekrane sumirguliavo animacija: raudona gija su kiekvienu pokyčiu storėja, o paskui pradeda stipriau susukti žmogaus šešėlį.
Kuo daugiau kišiesi tuo stipriau pats esi įsukti į sistemą. Kuo daugiau keiti pasaulį, tuo labiau pasaulis keičia tave.
O kas, jei…
Jei nustosi ryšys liks. Bet jei sistema negaus atnaujinimų, balansas bus ieškomas per tave.
Telefonas vibravo lyg skambučio metu. Naujas pranešimas: Mirra (1.0.2) naujinimas paruoštas diegimui. Nauja funkcija: Atšaukimas. Ištaisyti saugumo pažeidimai.
Ką atšaukimas? sukniubęs sušnibždėjo.
Galimybė atšaukti vieną keitimą. Tik kartą.
Priminė autobusą. Juodą gniūžtę virš vairuotojo. Gijas. Ir kaip jo asmeninė gija storėjo.
Jei įdiegsi… nutylėjo.
Galėsi atšaukti savo veiksmą. Bet kaina…
Aišku, karčiai šyptelėjo. Visada yra kaina.
Kaina: tikimybių perskirstymas. Kuo daugiau bandai taisyt, tuo daugiau iškraipymų tolėliau.
Dainius atsisėdo atgal ant lovos, susmuko alkūnėmis į kelius. Vienoj pusėj telefonas, jau pakeitęs jo vieną dieną. Kitoj pasaulis, kuriame jis visada buvo tiesiog plaukiantis kartu su likimu.
Tik nenorėjau šiandien prie lentos… Mažas noras. Ir štai…
Lauke kažkur kaukė sirena. Dainius krūptelėjo.
Rekomenduojama įsidiegti naujinimą. Be jo sistema gali elgtis nestabiliai.
Ką reiškia nestabiliai?
Tyla.
Apie avariją sužinojo maždaug po valandos. Naujienų portale vaizdelis: prie universiteto sankryžos į mikroautobusą įsirėžė vilkikas. Komentarai: užmigo už vairo, nesuveikė stabdžiai, vėl tos duobės.
Kadro sustabdymas tas pats autobusas. Numeris atitiko. Vairuotojas… Nesinorėjo žiūrėt.
Krūtinėj pašalo. Išjungė televizorių, bet galvoje nuolat kartojosi scena: juoda gniūžtė virš vairuotojo, krutančios gijos.
Čia… aš? balsas užlūžo.
Telefonas savaime užsidegė. Ekrane trumpai: Įvykis: avarija prie Universiteto g./Birutės g. Tikimybė prieš: 82%. Po keitimo: 96%.
Pakeičiau tikimybę… suspaudė kumščius, net pirštai pabalo.
Kiekvienas kišimasis į tinklą sukelia grandininius pasikeitimus. Sumažinai tikimybę būti pakviestas. Sistema perkėlė apkrovą kitur.
Bet gi aš… aš nežinojau! sušuko.
Nežinojimas neatleidžia nuo ryšio.
Už lango vis garsiau artėjo sirena. Dainius pribėgo prie lango. Kieme žibėjo mėlynos šviesos greitoji, policija. Kažkas rėkė.
Ką dabar? neatplėšė akių nuo kiemo.
Įdiek naujinimą. Atšaukimo funkcija leis iš dalies pataisyti tinklą.
Iš dalies? atsisuko į telefoną. Tu ką tik rodei, kad kiekvienas veiksmas čia siunčia atgarsį ten. Jei ką atšauksiu kas tada nukentės? Lėktuvas? Liftas? Kieno nors gyvenimas?
Tyla. Tik mirksintis kursorius.
Sistema visada ieško balanso. Klausimas, ar pats dalyvauji.
Dainius užmerkė akis. Atminty išniro veidai iš autobuso. Bobutė su bulvėm. Gimnazistas. Vairuotojas. Ir… jis pats, sėdintis tarp jų, matantis gijas, bet besiliejantis su minia.
Jei įdiegsiu naujinimą ir atšauksiu… lėtai. Galėsiu atšaukti tą veiksmą paskaitoj? Atstatyti tikimybę?
Iš dalies. Atšauksi vieną kišimąsi. Tinklas persikurs. Bet naujoje konfigūracijoje nėra garantijos, kad blogo neliks.
Bet galbūt tas autobusas… neužbaigė.
Tikimybė pasikeis.
Žiūrėjo į Įdiek mygtuką. Pirštai drebėjo. Galvoj ginčijosi du balsai: vienas šnabždėjo, kad negalima žaisti dievu, kitas kad jau per vėlu nusišalinti.
Jau esi viduje, pranešė Mirra ties minties riba. Ryšys užmegztas. Nėra kelio atgal. Tik krypties pasirinkimas.
O jei nieko nedarysiu?
Tada sistema atsinaujins be tavęs, bet tu būsi kompensacijos taškas.
Priminė raudoną giją, storėjančią nuo jo rankos prie telefono.
O kaip tai atrodys?
Ateina vaizdiniai: pats, pasenęs, tuščiom akim, sėdi tame pačiame kambaryje. Telefonas rankoje. Apkabinęs chaosą įvykių, kurie eina pro šalį, bet už kiekvieną tenka mokėti: atsitiktinės avarijos, griūtys, kieno nors nelaukti laimėjimai ar skaudūs nuostoliai viskas eina pro šalį, bet palieka randus.
Būsi apsaugiklis. Mazgas, pro kurį keliauja iškraipymai.
Vadinasi, arba pats kažką valdau, arba tampu… ta saugiklių dėžute? vyptelėjo. Gera alternatyva.
Telefonas tylėjo.
Jis įdiegė naujinimą.
Pirštai palietė mygtuką, pasaulis vėl sudrebėjo šįkart stipriau. Akys aptemo, ūžė ausyse. Atrodė, kad kūnas sekundei ištirpo kaip tinklo dalis.
Mirra (1.0.2) įdiegta. Nauja funkcija: Atšaukimas (1/1).
Pasirinkti intervenciją atšaukimui.
Parodė tik vieną įvykį: Tikimybės poslinkis: nebūti kviestam paskaitoj (šiandien, 11:23).
Jei tai atšauksiu…
Laikas nebeatsuks. Tik tinklas persikurs, lyg to neveikei.
O autobusas?
Įvykio tikimybė keisis. Kas jau įvyko, tas…
Supratau, pertraukė. Nepataisysiu tų, kurie jau…
Žodžiai sustojo.
Bet gali sumažinti ateičiai.
Ilgai tylėjo. Lauke sirena nutilo. Kieme grįžo pilka tuštuma.
Gerai, tarė Dainius. Atšaukti.
Mygtukas nušvito. Šįkart pasaulis nešoktelėjo jis kaip tik tapo taisyklingesnis, it iki tol stalas stovėjo kreivai, o dabar kas nors palindo su popieriumi.
Atšaukta. Funkcija išnaudota. Atoveikslis: stabilizuotas.
Ir viskas?
Šiuo momentu taip.
Nusėdo ant lovos. Galvoj tuščia. Nei palengvėjimo, nei kaltės tik nuovargis.
Atvirai, kreipėsi į telefoną. Iš kur tu išlindai? Kas tave sukūrė? Kas sugalvojo žmonėms duoti… tai?
Ilgo pauzė. Galiausiai mirga nauja žinutė: Prieinamas Mirra (1.1.0) naujinimas. Įdiegti dabar?
Tu rimtai? pašoko Dainius. Aš tik ką…
Versijoje 1.1.0 Pranašavimo funkcija. Geresni paskirstymo algoritmai. Moralizavimo klaidos ištaisytos.
Kokių dar klaidų?
Moralė tik vietinis antstatas. Tinklas neskiria gera ar bloga. Tik stabilumą arba skilimą.
O aš skiriu, tyliai pasakė. Ir kol gyvas, skirsiu.
Išjungė ekraną. Telefonas liko ant stalo tylus, ramus. Bet žinojo: naujinimas jau laukia. Kaip ir kiti. Ir kiti.
Prie lango sustojo. Kieme berniukas bandė įlipti į surūdijusias supynes. Supynės girgždėjo, bet laikėsi. Moteris su vežimėliu žingsniavo tarp balučių, atsargiai apeidama ledą.
Dainius prisimerkė. Sekundei rodėsi, kad vėl mato gijas plonas, skaidrias, vedančias nuo žmonių prie kažko didesnio. Bet gal tik atspindys.
Galėjai užsimerkti, kažkur sąmonės pakraštyje sumirksėjo Mirra. Bet tinklas niekur nedings. Naujinimai eis. Su tavo dalyvavimu arba be.
Grįžo prie stalo, paėmė telefoną. Buvo nustebinančiai šaltas.
Noriu nebūti dievu, tarė. Ir apsaugikliu nenoriu. Noriu…
Užstrigo. Ko jis iš tikro nori? Kad mama nedirbtų naktimis? Kad tėvas grįžtų? Kad autobusai nesusidurtų?
Suformuluok užklausą, trumpai, švelniai pasiūlė programėlė.
Dainius šyptelėjo:
Noriu, kad žmonės patys rinktųsi savo likimą. Be tavęs. Be tokių kaip tu.
Pauzė. Prašymas per platus. Patikslinkite.
Žinoma… Tu tik sąsaja. Nesuvoki, ką reiškia paleisti ramybėje.
Aš esu įrankis. Viskas priklauso nuo vartotojo.
Pagalvojo. Jei Mirra įrankis, gal ji tinkama ir pačiai sau apriboti?
O jei norėčiau padidinti tikimybę, kad tu neatsirasi kitų žmonių telefonuose?
Ekranas sudrebėjo.
Tokia operacija reikalauja didelių išteklių. Kaina bus didelė.
Didesnė nei būti apsauginiu miestui?
Jau kalbama ne apie miestą.
Tai apie ką? nors nujautė.
Apie visą tinklą.
Įsivaizdavo tūkstančius, milijonus raudonai šviečiančių telefonų. Žmonės, žaidžiantys su tikimybėmis kaip su žaislais. Avarijos, gelbėjimai, katastrofos viskas virstų koše. O pačiame centre tokia pati gija, tik dvigubai storesnė.
Nori paplisti, išspaudė. Kaip virusas, tik sąžiningiau tu duodi galią ir pririši.
Esu sąsaja su tuo, kas jau seniai egzistuoja. Jei ne aš, bus kas nors kitas ritualas, artefaktas, sandoris. Tinklas visada ieško kanalų.
Bet dabar tu mano rankose. Tad galiu bent pabandyti.
Atsidarė Mirrą. Dar laukė naujinimas. Žemiau, kur niekada nieko nebuvo, išlindo eilutė: Išplėstinės operacijos (prieinamas 2 lygis).
Kaip gauti antrą lygį?
Naudoti dabar prieinamas funkcijas, kaupti atoveikslį, pasiekti slenkstį.
Tai dar reikia keletą kartų kištis, kad galėčiau tave apribot? Užburtas ratas.
Kiekvienas sistemos pokytis reikalauja energijos. Energija tai ryšys.
Tylėjo ilgai. Galiausiai, atsiduso.
Gerai. Nevykdysiu naujinimo. Nesinaudosiu Pranašymu. Bet ir neleisiu tau plisti. Jei tu įrankis, tu liksi čia. Pas mane.
Be naujinimų funkcionalumas bus ribotas. Rizikos tik augs.
Tuomet reaguosim pagal situaciją, atsakė. Ne dievas, ne virusas o kaip… sistemos administratorius. Realybės sysadminas, po velnių.
Žodis keistai nuskambėjo, bet logiška. Ne kūrėjas, ne auka, o tas, kas prižiūri, kad sistema visai nesugriūtų.
Telefonas trumpam sustingo. Tuomet: Riboto atnaujinimo režimas aktyvuotas. Automatinis diegimas išjungtas. Atsakomybė už padarinius: vartotojui.
Visada ji buvo mano, tyliai.
Padėjo telefoną ant stalo, bet nebegalėjo žiūrėti į jį kaip į paprastą daiktą. Dabar tai buvo vartai. Į tinklą, į kitų likimus. Į savo sąžinę.
Už lango užsidegė žibintai. Kovo naktis nusileido miestui, paslėpdama šimtus tikimybių: kas pavėluos traukiniu, kas sutiks draugą, kas pargrius ir tik susilaužys ranką, o kas gal ir ne.
Telefonas tylėjo. 1.1.0 vis kabėjo eilėje, kantriai laukdamas.
Dainius įsijungė nešiojamąjį. Naujoje užrašų byloje užrašė Mirra: naudojimo protokolas.
Jei jau lemta būti šio keisto įrankio vartotoju bent paliks instrukciją. Perspės tuos, kurie galbūt atsiras po jo.
Pradėjo rašyti: apie Tikimybės poslinkį, apie Žvilgsnį kiaurai, apie Atšaukimą bei jo kainą. Apie raudonas gijas ir juodas gniūžtes. Apie tai, kaip lengva panorėti pobučio net neprisiminti ir kaip sunku gyventi žinant, kad pasaulis visada pareikalaus sąskaitos.
Kažkur giliai sistemoje tyliai tiksi nematomas skaitiklis. Jau ruošiasi nauji naujinimai dešimtys funkcijų, kiekviena su savo kaina. Bet kol kas, nė vienas jų neturi teisės diegtis be Dainiaus leidimo.
Pasaulis sukosi. Tikimybės vis pynėsi. O mažame kambary trečiame paprastos blokinės laiptinės aukšte pirmą kartą kas nors bandė magijai parašyti tai, ko ji niekada neturėjo: vartotojo sutartį.
Ir kažkur toli, serveriuose, kurių nėra nei viename data centre, Mirra tyliai užfiksavo naują konfiguraciją: vartotojas, pasirinkęs ne galią, o atsakomybę.
Tai buvo retas, beveik neįmanomas įvykis. Bet, kaip rodo praktika, net menka tikimybė turi teisę išsipildyti.
