Mylinčioji širdis

Laimingas Širdis

Rokas stovėjo prie lango ir žiūrėjo į saulėtą kiemą. Kitoje pastato pusėje buvo parduotuvė “Rimi”, o žmonės ėjo per kiemą, trumpindami kelią. Bet Rokui žmonės buvo nerūpūs. Jis laukė vienos – Jurgitos.

Kiek jis gyveno šitame name, tiek metų buvo įsimylėjęs ją. Jurgita buvo dviem metais vyresnė ir gyveno dviem aukštais žemiau. Nieko ypatingo – mergina kaip mergina, tokių milijonas. Bet Rokui ji buvo ypatinga. Širdžiai gi neįsakysi. Ji užsimylėjo, ir nieko su tuo nepadarysi.

Ji laikė egzaminus ir ruošėsi stoti į medicinos kolegiją. Dabar jis nebegalės sekti jos į mokyklą, nematys pertraukų metu. Liko tik budėti prie lango, kad pamatytų ją.

Jurgita jo nepastebėdavo. Jai Rokas buvo tik berniukas, kaimynas. Todėl jis ir slėpė savo jausmus. Bijojo, kad Jurgita atstumtų moksleivį. Jis laukė pilnametystės, mokyklos baigimo, kad galėtų išsakyti savo meilę. Ir kai jis gavo brandos atestatą, ruošėsi stoji į universitetą, Jurgita staiga ištekėjo. Tikrąja to žodžio prasme.

Pro langą Rokas matė, kaip prie įėjimo privažiavo papuoštas juostelėmis sidabrinis automobilis, kaip aukštas vyrukas tamsiai mėlynu kostiumėliu išlipo ir nervingai vaikščiojo prie mašinos, nuolatos žvelgdamas į antro aukšto langus. Galiausiai iš durų išbėgo Jurgita baltu tinklų ir nėrinių debesyje. Leidžiantis laiptais, ji paslydo ir įkrito į jaunikio rankas, kuris spėjo ją pagauti paskutinę akimirką. Jis susodino nuotaką į mašiną, nunešė sulaužytą kulną ir kažką aptarė su vairuotoju.

Jurgitos mama atnešė baltus sportbačius. Juos ji ir ištekėjo. Nebuvo laiko važiuoti į parduotuvę pirkti naujų batų.

Šį atsitikimą aptarė visas namas, netgi visas kiemas. Visi buvo vieningi – tai bloga ženklas, santuoka neilgai išsilaikys ir laimės neatsineš.

Po Jurgitos vestuvių Rokas dvi dienas gulėjo ant sofos, atsisukęs į sieną. Mama jau norėjo kviesti gydytoją, manydama, kad sūnus susirgo. Trečią dieną Rokas atsikėlė ir vėl užėmė savo vietą prie lango. Bet Jurgitos nebebuvo. Mama pasakė, kad kitą dieną po vestuvių jaunavedžiai išvažiavo į pietus. Rokas bijojo, kad ji persikels pas vyRokas nusprendė laukti, kol Jurgita grįš, nes žinojo, kad tikra meilė niekada neišnyksta.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

eighteen − 1 =

Mylinčioji širdis