**Naktis prieš aušrą**
Kai Emilijai prasidėjo gimdymo susitraukimai, laikrodis rodė be penkiolikos trys. Butą užgulė drėgna pustema už lango lijo smulkus lietus, gatvės žibintai ant asfalto piešė neryškias atspalvių dėmes. Martynas atsikėlė nuo sofos anksčiau už ją jis beveik visą naktį nerimavo, klibinėjo kėdėje virtuvėje, vieną minutę tikrindamas durų stovinčią kuprinę, kitą žvelgdamas pro langą. Emilija gulėjo ant šono, delnu spausdama pilvą ir skaičiuodama sekundes tarp skausmo bangų pirmiausia septynios, paskui šešios su puse. Ji bandė prisiminti kvėpavimą iš mokymo vaizdo įrašo įkvėpti per nosį, iškvepti per burną, bet tai sekėsi netolygiai.
Jau? Martynas tyliai paklausė iš koridoriaus, jo balsas skambėjo prislopintai miegamojo žaliai buvo priversta.
Panašu… ji atsargiai atsisėdo ant lovos krašto ir pajuto šaltą grindį po basomis kojomis. Susitraukimai dažnėja.
Jie ruošėsi šiam momentui pastarąjį mėnesį: nusipirko didelę mėlyną kuprinę gimdymo namams, sudėjo ten viską pagal sąrašą, atsispausdintą iš svetainės. Pasas, sveikatos draudimo kortelė, keitimosi korta, atsarginė naktinė marškinėlių, telefono laidinė ir net šokoladas būtų kaip. Bet dabar net ši tvarka atrodė neaiški. Martynas sukinėjosi prie spintos, ruošdamas dokumentų aplankus.
Pasas pas mane… Draudimas… Štai jis… O kur keitimosi korta? Ar tu ją vakar nepaėmai? jis kalbėjo greitai ir tyliai, lyg bijotų per sieną pažėbti kaimynus.
Emilija sunkiai atsikėlė ir nuėjo į vonios kambarį jai reikėjo bent nusiprausti. Ten kvepėjo muilu ir šiek tiek drėgnomis rankšluostėmis. Veidrodyje žiūrėjo moteris su tamsiomis užtūromis po akimis ir suglamžytais plaukais.
Gal iškviestum taksi iš karto? Martynas sušuko iš koridoriaus.
Gerai… Tik dar patikrink kuprinę…
Jie abu buvo jauni: Emilijai dvidešimt septyneri, Martynui truputį virš trisdešimties. Jis dirbo konstruktoriumi vietos gamykloje, ji iki atostogų dėl motinystės mokė anglų kalbos mokyklos. Butas buvo mažas: virtuvė-svetainė ir miegamasis su vaizdu į prospektą. Viskas priminė pokyčius: vaiko lovelė kampe jau buvo surinkta, bet joje gulėjo krūva sauskelnių; šalia dėžutė su draugų padovanotomis žaislais.
Martynas užsisakė taksi per programėlę įprastas geltonas piktogramas ekrane pasirodė beveik akimirksniu.
Mašina už dešimties minučių…
Jis stengėsi kalbėti ramiai, bet pirštai virš ekrono drebėjo.
Emilija užsidėjo megztinį virš naktinio marškinėlio ir pasiėmė telefono laidinę: indikatorius rodė aštuoniolika procentų baterijos. Ji įkišo laidą į striukės kišenę kartu su veido rankšluosčiu jei prireiks pakeliui.
Priemenėje kvepėjo batais ir šiek tiek drėgna Martyno striuke jie džiovino ją po vakar
