Prieš kelias dienas lankiausi pas savo marčią, ir žinok, mano nuostabai, namuose tvarkėsi kažkokia moteris samdyta pagalbininkė.
Visą gyvenimą savo sūnui kartojau, kad mūsų šeimai nesvarbu būsimos žmonos piniginė padėtis, svarbiausia gera širdis ir paprastumas. Tai jis ir vedė Mildą merginą, kuri niekada neturėjo pinigų ir buvo visada mamos lepinta.
Po vestuvių vaikai įsikėlė į namą, kurį mes su vyru nupirkome ir iš pagrindų suremontavome. Dabar kaip išgalime padedame ir pinigais, ir maisto produktais, vis atvežam šį bei tą nuo savęs. Milda šiuo metu nedirba, prižiūri mažąjį anūką, o sūnus, na, dirba tokį vidutinį darbą nė kažin koks atlyginimas, bet galva aukštai laikosi.
Tai įsivaizduok, kaip pasijutau, kai įėjusi į namus, kuriuose gyvena mano vaikai ir anūkas, radau svetimą moterį name, kuris vis dar mums priklauso. Milda pasisamdė namų tvarkytoją, o pati nieko nedaro! Kaip ji drįsta? Kur jos sąžinė?
Išgrūdau tą svetimąją lauk, nes, kaip bežiūrėsi, tai gi mūsų šeimos namai, ir dar už mūsų pinigus viskas daroma. Iš kur jiems pinigai tokiems dalykams? Nusprendžiau palaukti Mildos, nes ji buvo išėjusi pasivaikščioti su anūku. Kai grįžo, nė minutei nedelzdama pradėjau šį reikalą aiškintis. O Milda ramiausiai man atsako:
Mama, aš dabar per motinystės atostogas pradėjau dirbti kaip tinklaraštininkė, uždirbu visai neblogai, o namų pagalbininkė man labai reikalinga darbo daug, o laiko vaikui noriu skirti kuo daugiau!
Ir kas tas tinklaraštininkas Lietuvoje? Ar čia rimtas darbas, ar iš to galima gauti pinigų? Nenoriu, kad svetima moteris mano namus tvarkytų.
Tai sakau Mildai: Jei jau tiek pinigų turi, mokėk man, aš pati ateisiu ir sutvarkysiu, o svetimiems čia ne vieta.
Milda tik kažką suburbėjo ir nuėjo šerti anūko. Laukiau sūnaus, kad pasipasakočiau viską, kas man ant širdies, o jis išklauso ir ramiai sako:
Mama, aš gi apie tą tvarkytoją viską žinau. Milda tikrai labai daug dirba, o ir aš po darbo noriu leisti laiką su sūnumi, tad nematau tame nieko blogo.
Na ir tie jauni žmonės, nesuprasi, kaip jie sugeba tokius dalykus sau leisti? Pasakiau viską vyrui, ir žinai ką jis atsako?
Neturi kištis į jaunų gyvenimą! Jie suaugę, tegu patys savo reikalus sprendžia.
Seniai taip buvau įsiutusi! Esu tikra, kad viską darau teisingai ir kalbu teisingai. O ką pats galvoji apie tai?






